Vyriausybė svarstys šalies finansinę drausmę įtvirtinantį konstitucinį įstatymą

Finansų ministerija parengė finansinę drausmę įtvirtinanti konstitucinį įstatymą – jis esą yra būtinas nuo tada, kai Lietuva pernai pasirašė Europos fiskalinės drausmės sutartį.

Finansų ministerijos teigimu, šiuo metu galiojantis Fiskalinės drausmės įstatymas užtikrina sutarties įgyvendinimą tik iš dalies.

Dokumentų paketą po atostogų svarstys vyriausybė, tuomet jam dar turės pritarti Seimas ir prezidentė.

Ministerijos parengtame Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projekte teigiama, kad konstitucinio įstatymo tikslas – mažinti struktūrinį išlaidų ir pajamų atotrūkį atsižvelgiant į ūkio ciklą.

Be to, anot ministerijos, siekiant išvengti papildomų išlaidų, kurių reikėtų steigiant atskirą biudžeto priežiūros instituciją, nepriklausomos biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijos atiteks Valstybės kontrolei, pastaroji teiks išvadas dėl struktūrinių užduočių planavimo ir vykdymo.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė liepos pradžioje pareiškė, kad Lietuva vėluoja vykdyti savo įsipareigojimus dėl finansinės drausmės – vyriausybė esą dar nepateikė būtino konstitucinio įstatymo.

Lietuva 2012 metų kovą pasirašė Europos fiskalinės drausmės sutartį, kuri įpareigojo Lietuvą neviršyti 0,5 proc. BVP deficito rodiklio, todėl šiuo metu Lietuva esą turi patikslinti savo fiskalinės drausmės įstatymą.

Pranešime teigiama, kad ES fiskalinis paktas buvo sukurtas reaguojant į skolų krizę euro zonoje. Jį pasirašiusios 25 valstybės sutiko įsipareigoti siekti, kad biudžeto struktūrinis deficitas neviršytų 0,5 proc. BVP, jei nėra nepaprastų aplinkybių.

Sutartis, prie kurios neprisijungė britai ir čekai, taip pat numato sankcijas taisyklių nesilaikančioms šalims.

„Žinių radijo“, „ekspertai.eu“ inf.