Vyriausybė vėl svarstys, ar dėl „NordBalt“ jungties keisti Klaipėdos uosto plotą

Vyriausybė šiandien vėl svarstys, ar dėl tiesiamo elektros kabelio į Švediją „NordBalt“ sumažinti atviroje jūroje esančio išorinio Klaipėdos uosto plotą.

Ministrų kabinetas jau kartą svarstė tokį Susisiekimo ministerijos siūlymą, tačiau paprašyta jį dar kartą suderinti tarp suinteresuotų institucijų.

Teigiama, kad uosto plotą būtina mažinti, nes anksčiau jungties projektuotojai nenumatė, jog kabelis kirs išorinį uostą – jame inkarus nuleidžiantys laivai gali jį pažeisti arba nutraukti.

Susisiekimo ministerija teigia, kad uostas neteks pietvakarinės teritorijos, esančios lygiagrečiai su vidiniame uoste esančia Kiaulės nugaros sala, kur statomas SGD terminalas, o jo plotas sumažės 2,15 tūkstančiu hektarų iki 24,4 tūkstančio hektarų.

Uosto direkcijos teigimu, „NordBalt“ kabelis trukdys saugiai laivybai, todėl būtina išorinio reido vakarinę dalį perkelti 3 mylias į vakarus, be to, reikia atitraukti uosto ūkines zonas nuo akvatorijos ribų ir inkaraviečių ne mažiau kaip 5 mylias.

„NordBalt“ teritorijų planavimo dokumentus rengė vienam didžiausių Šiaurės Europoje aplinkos inžinerijos, projektavimo ir konsultavimo koncernui Švedijos „Sweco“ priklausanti bendrovė „Sweco Lietuva".

„NordBalt“ jungtis tiesiama per pajūrio juostos dalį Klaipėdoje ir Kuršių nerijoje, Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir, kaip teigiama, „išskirtinėje ekonominėje zonoje“. Jungtį sudarys du greta pakloti kabeliai, iš viso jo esą bus pagaminta 900 kilometrų.

700 MW galios „NordBalt“ jungties vertė – 520 milijonų eurų (1,795 milijardo litų). Kabelį jungčiai už 932 milijonus litų (270 milijonų eurų) gamina ir sumontuos konkursą laimėjusi Švedijos bendrovė ABB.

„Žinių radijo“, „ekspertai.eu“ inf.