Vyriausybė šiandien iš esmės pritarė siekimui pažaboti spekuliacijas žemės ūkio paskirties žeme ir ketinimams apriboti jos pardavimą susijusioms įmonėms bei šeimos nariams.
Galutinis sprendimas bus priimtas artimiausiame vyriausybės posėdyje.
Žemės ūkio ministerijos parengtos Žemės įsigijimo įstatymo pataisos numato, kad šiuo metu įmonės ir gyventojai negali turėti daugiau nei 500 hektarų žemės. Tačiau ministerija nurodo, kad įstatymas apeinamas, kai žemę įsigyja įsteigtos naujos įmonės arba sandoriai registruojami šeimos narių vardu.
Ministerija siūlo, kad susijusios bendrovės ir tos pačios šeimos nariai negalėtų įsigyti daugiau nei 500 hektarų žemės ūkio paskirties žemės.
Taip esą norima išvengti atvejų, kai į žemę investuojama kaip į nekilnojamąjį turtą, siekiant vėliau ją pelningai parduoti neretai užsieniečiams ar užsienio kapitalo įmonėms, bei paskatinti ją dirbti.
Dokumente taip pat numatoma, kad parduodamą žemę pirmiausiai galėtų įsigyti žemės bendraturtis, sklypo naudotojas arba turintieji žemės sklypą šalia. Įvesta pirmumo teisė, tačiau šis prioritetas būtų siūlomas taikyti, jei juridinis asmuo – kai jo pajamos iš žemės ūkio ne mažesnės nei 50 proc., o jei fizinis – kad būtų įregistravęs žemės ūkį ir kad tiesiogiai jame dirbtų. Taip teikiamas pataisas aiškino ministras V. Jukna.
Ministerijos duomenimis, šalyje yra daugiau nei 30 įmonių grupių, kurios valdo didesnį nei 500 hektarų plotą, o viena iš grupių yra privatizavusi 13 tūkstančių hektarų žemės.
„Žinių radijo“, „ekspertai.eu“ inf.