Yasmina Khadra: kaip Vakarai sudaužė Libiją ir grąžino ją į praeities neapykantą

Žymus alžyrietis rašytojas Yasmina Khadra (tikr. Mohammedas Moulessehoulas, gim. 1955 m.) – buvęs Alžyro armijos karininkas, kovojęs su teroristais, tik 2001-aisiais palikęs pilietinio karo (1991–2002) draskomą šalį ir persikėlęs į Prancūziją. Jis lankėsi Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje 2012 m. Jo knygas žino ir Lietuvos skaitytojai: leidykloje „Žara“ išleisti romanai „Kabulo kregždės“, „Kerštas“, „Ką nakčiai skolinga diena“, „Bagdado sirenos“. 2004 metais žurnalas „Newsweek“ pavadino jį „vienų tų nedaugelio rašytojų, kurie prasmingai aprašė baisumus Alžyre“. O jame pilietinio karo metu žuvo apie 200 tūkstančių žmonių... Nobelio literatūros premijos laureatas J. M. Coetzee Yasmina Khadra laiko vienu didžiausių šių dienų rašytojų. Romanas „Kerštas“ 2006 m. pelnė „Prix des Libraires“ ir „Tropiques“ premijas, „Kabulo kregždės“ – JAV pripažintos geriausiu metų romanu. „Ką nakčiai skolinga diena“ literatūrinio žurnalo „Lire“ buvo išrinkta geriausia 2008 m. knyga ir pelnė literatūrines premijas Prancūzijoje, Kanadoje ir Vokietijoje. Rašytojas yra Garbės legiono riteris bei Meno ir literatūros ordino kavalierius. Yasmina Khadra literatūrai būdingas humanizmas, jo kuriamų herojų veiksmo vieta ten, kur vyksta karas, nesantaikos ir konfliktų draskomose šalyse. Rašytojas su jam būdingu nešališkumu, pasitelkdamas veikėjų likimus, nagrinėja taikos, atleidimo ir  susitaikymo klausimus“.

Plačiau apie autorių ir jo kūrybą – svetainėje.

Interviu radikaliai.lt Yasmina Khadra yra sakęs: „Nėra didesnės kvailystės už karą, nėra žiauresnio melo už ginklų ir bombų simfoniją. Karas – tai sveiko proto praradimas. Kai Žmogus jo atsižadės, jis bus pasiekęs brandą. Aš visada sakiau, kad karas – tai siaubas, teisinamas tautų mokymo dingstimi. Tačiau karas tebevyksta, jis mūsų nieko neišmokė.“

Prieš beveik ketverius metus kalbintas rašytojas teigė: „Diktatūrų žlugimas – puikus dalykas. Alžyras – pirmoji arabų šalis, sukilusi prieš režimą (1988 m. spalį). Bet sukilimas nebūtinai yra revoliucija. Reformoms vykdyti mums trūksta charizmatiškų, išsilavinusių lyderių. Turiu vilčių dėl Tuniso, šiek tiek mažiau dėl Egipto, bet tai, kas vyksta Libijoje, man kelia nerimą. Kadhafio mirtis panardins regioną į košmarą. Iš Kadhafio armijos atimtais ginklais jau ginkluojami Malio, Nigerio ir Mauritanijos sukilėliai. NATO karas prieš Libiją – šiurkštus veiksmas.“

Rašytojo žodžiai pasirodė esą pranašiški. 2015 m. spalio 22 d. „The Guardian“ išspausdino jo komentarą (visą tekstą skaitykite čia, kuriame Yasmina Khadra, 36 metus tarnavęs armijoje, be užuolankų kalba apie situaciją Libijoje. Pateikiame ištraukas.  

„Kas tiksliai buvo nuversta Libijoje, kai buvo nuverstas Muamaras Gadafis? Diktatorius ar veikianti struktūra? Buvo nuspėjama, kad karinė intervencija patirs fiasko. Deja, Irako karo pamokos NATO vadovų neįspėjo, kokios siaubingos bus jų baudžiamosios misijos pasekmės. (...) Jie neatsižvelgė į esminę dalyką – arabų ir berberų pasaulį. Būtent todėl Libijoje, kaip ir Irake, dabar vyrauja chaosas.

Negalima tiesiog pradėti atakos prieš šalį nežinant jos gyventojų. Gali sunaikinti visus tankus, lėktuvus, arsenalą, strateginius tinklus, bet jei nežinai, su kokiais žmonėmis turi reikalą, greičiausiai atidarai Pandoros skrynią, ir taip kiekviena taikos operacija yra pasmerkti tapti ugnies įžiebimu. (...)

Libijos žmonės niekada nebuvo homogeniška tauta po viena vėliava su vienais idealais. Tai buvo įvairios išdidžios ir nevaldomos gentys, įtariai žiūrinčios į centralizuotą valdžią (iš pradžių valdė osmanai, tada šalis gyveno autonomiškai pagal mandatą, vėliau monarchijoje), kuri joms atrodė kaip potenciali grėsmė jų nepriklausomybei. (...)

Gadafis suvaidino esminį vaidmenį sukuriant šiuolaikinę Libijos naciją. Nuversdamas monarchiją ir paskelbdamas Džamahiriją (liaudies respubliką), revoliucinės armijos karininkas pasiekė tai, ko joks vadovas prieš jį nebuvo pasiekęs. (...) 40 metų Gadafis buvo nacionalinio stabilumo garantas ir atsargus moderatorius tarp genčių lyderių, puikus oratorius, nepralygstamas genčių psichologijos ekspertai ir ypatingas manipuliatorius. Viena ranka duodamas, kita kankindamas, jis naciją išlaikė stabilią, tarsi ji žygiuotų koja kojon parade. (...)

Nuvertusi Gadafį, NATO Libijos žmones paliko nežinioje, be tolesnės vizijos. (...) Dabar Libijos vienybė yra jau sena pasaka, kuria niekas nebetiki. (...)

Libijos krizės išsprendimas atneštų taiką kitoms arabų šalims, panirusioms į chaosą.“

Šaltinis: theguardian.com