Žaidimas mašinėlėmis

Pirmą kartą pseudo-mokslines nesąmones apie „Vision Zero“ (nulis žuvusiųjų keliuose) išgirdau per visažinį radiją. Apsičiupinėjau ar ne miegu. Pasižiūrėjau į kalendorių – ne balandžio pirmoji. Vis tiek iš juoko neapsi... Kaip išraiškingai, kaip įtaigiai-gyvenimiškai „pacankė“ išvedžioja apie kelių eismo dalyvių bendrą strategiją. Teoriškai, praktiškai, sociališkai, pilietiškai, moksliškai. Nepatikėjau. Įlindau į internetą pasitikslinti. Akurat. Mokytasis jaunimas (Tas kur neuostė tarybinio KET) taip šiuolaikiškai drąsiai imasi mokyti internetui pamaldžią visuomenę: ką ir kaip (nekaltų žaidimų apvalkale) reikia daryti, kad iš šeimų, valdžios dar neatimti vaikai, nebūtų suvažinėjami ne žaisliniais automobiliais. Prisegtas net vizualus EISMO SAUGUMO MOKYMO PRIEMONĖS planas. O jame, pažiūrėkite patys: tikslai, uždaviniai ir visa komanda jaunųjų prilipalų-pasiduoneliautojų – iš kurių naudos – kaip iš ožio pieno. Vaikus Lietuvoje greitai galima bus ant pirštų suskaičiuoti, o mokytų rūpintojėlių jais... Tai, ką šeimoje savo atžaloms aiškindavo rūpestingi tėvai ir mamos, dabar, už pinigus, siūlosi mokyti diplomuoti specai ir specės. (Nuo darželio – iki vairuotojus ruošiančios mokyklos). Plakate matyti ne vienas-du, o visas 10 kategorijų muilo burbulų putėjų! Skaitant moksliškai argumentuotą, gyvenimiškos patirties neturinčių dėdžių ir ciocių sklandžiai suredaguotą rašinį, susidarė įspūdis, kad šalyje gyvenantys debilai, debilienės ir debiliukai – savarankiškai nebesugeba pereiti per gatvę. Kad jie neatsako už savo veiksmus ir pasekmes.

Kai vaikai pradeda tėvus mokyti „Kaip daryti vaikus“ – nebejuokinga. Net ima aiškinti su kuriuo pirštu tai daryti europietiškiau. O, kad viskas vyktų pagal taisykles – tarp mamos ir tėčio privalo budėti – visiškas kelių eismo PSICHOLOGAS. Kad tobulai paaiškintu: ką, kada, kiek kartų ir kaip reikia daryti. Wa-a-a-u! Greitai iki tokio lygio būsime išžaginti psichologiškai, kad į tualetą eisime tik su navigatoriais. Visas tas informacinis „šlapinimosi ant rūtų“ procesas, oficialiai vadinasi – TOLERANCIJA. Jei jau neturi atsakingumo – turėk nors...

Pradedu nuo pradžių. Tikiu, kad mąstantis skaitytojas, tarp eilučių ras kuo pasmaguriauti. Rašinio pabaigoje prisegsiu internetinę nuorodą į docentės Lauros Šeibokaitės... pasvajojimus ir ... vizijas.

Turiu 35 metų B,C vairuotojo stažą. Būdamas pionieriumi – lankiau JEI (Jaunųjų eismo inspektorių būrelį). Turėjome išduotus galiojančius pažymėjimus. Rugsėjo pirmosios ir kitomis mokslo metų dienomis – budėdavome prie mokyklų ir kitose vaikams nesaugiose vietose. Vaikai saugojo vaikus nuo nelaimės! Atsakingai, savarankiškai, be jokių socialinių-psichologinių patarėjų pagalbos. (Leidžiu, tą tikrai originalią, labai naudingą LTSR laikų idėją – pasiskolinti ir panaudoti bendram tikslui). Būtina pabrėžti, kad JEI būrelio nariai, savo asmeninį laiką budėjimui, „švaistė“ be jokio burbėjimo panosėje. Atvirkščiai. Su malonumu. Kai darai naudingą darbą stebimas nustebusių suaugusių praeivių – pasididžiavimas ir malonumas – keturgubas.

Paskui DOSSAF. Tai vairavimo mokykla – sustiprinto režimo. Čia buvo ruošiami vairuotojai karinėms pajėgoms. Tvarka geležinė. Nepasimuliuosi. Iškalėm krovininių automobilių teorinę ir praktinę sudėtį. Mintinai išmokome visus KET. Po (neatsimenu kiek valandų) praktinio važiavimo – laikėm egzaminus. Sėsk į bet kokią mašiną ir važiuok be jokio klevo lapo! O dabar?..

Trečias malonus susidūrimas su KET – vėl visuomeniniais pagrindais. LID. Kol, invalidų reikalų tarybos prie LR vyriausybės, sekretoriato vadovė Genovaitė Paliušienė, nepaprotino, kad už koordinatoriaus darbą priklauso... „honoraras“. Žodžiu, surinkau ir aktyviai dalyvavau vienuolikos grupių, žmonių su fizine negalia, paruošime. Visko buvo. Egzaminų metu pats iš rankovių traukdavau špargalkes ir variau lauk iš klasės. Negražu? O kalbėti apie saugų eismą dabartinėje betvarkėje – gražu?! Tada įstatymai buvo kiti. SOS. Dabar važiuoti išgėrusiam – NORMA! OFICIALIAI LEIDŽIAMA! Kai žinai pagrindines negatyvias priežastis Lietuvos keliuose, docentės L.Š. „Lia lia“ – programinis skiedalas ir tiek. Ar mokysime mūsų vaikus teisingo elgesio gatvėje nuo darželio, nuo pirmos klasės, ar nuo pensijos... – nežiūrėkite į kalendorių – ne balandžio pirmoji. Jeigu, dabartinė valdžia, leidžia važiuoti apspangusiems vairuotojams per mūsų gyvenimus... Kam tada graudenti tautai per radiją: apie vaikų laukiančius iš darbo negrįžtančius į namus tėvelius, kurie ėjo neteisingai užsidėję atšvaitus?.. O gal jie nebuvo pastebėti todėl, kad neatsakingas PONAS vairuotojas kalbėjosi mobiliuoju telefonu? Bet kaltas vis tiek bus pėstysis – dėl pamiršto užsidėti atšvaito. Arba dviratininkas – neužsisegęs liemenės. Prieš trisdešimt metų, niekas Lietuvoje jokių atšvaitų prie rūbų nesiklijuodavo. Jokių „pagerinto matomumo“ liemenių nedėvėjo. Dabar – psichologas ant psichologo, o naudos? Komercinis triukas ir tiek. Paprasčiausiai, KET buvo neskanios visiems pažeidėjams vienodai. Ant vaikų – „statinės“ ridenti nereikia. Jie ne atpirkimo ožiai. Jie visada spardydami kamuolį bėgo ir bėgs į važiuojamąją dalį. Rogutėmis važiavo ir važiuos į gatvę. Kas fiziškai aktyvesni: šiandieniniai knopkespaudžiai ar vakarykštė karta – didelis klausimas. Bet dabar jau vaikai hiper-iniai, o įstatymai – popieriniai. Per greitai apspangom nuo vakarietiškų kerų. Kam reikalingas greičio didinimas keliuose? Aš ne docentas, bet nematau logikos. Žmonių ir taip mažėja. Numušinėti greitai nebebus ko. O valdžia ką daro? – toliau priiminėja lengvatinius tautos kėglinimo įstatymus.

Kad būtų aiškiau, apie ką rašo mokslo guzai, kaip žadėjau, užvedu ant docentiško tako:

„Saugus eismas priklauso nuo daugybės kintamųjų – transporto priemonių, infrastruktūros ir kt. Pagrindinė sudedamoji šios formulės dalis – pačių eismo dalyvių elgesys, tolerancija ir supratimas“.

(Dėl svarbaus tikslo lietuviai ėmė kurti analogų pasaulyje neturinčią sistemą)

2018...