Žaliasis kursas: EP siekia daugiau investicijų į tvarumą

ES investicijos turi būti skirtos toms valstybių ir regionų programoms, kurios labiausiai pasitarnauja aplinkosaugai ir tvarių darbo vietų kūrimui, įsitikinęs Europos Parlamentas (EP).

Rezoliucijoje, už kurią penktadienį balsavo 471 EP narys, 134 buvo prieš, o 83 susilaikė, raginama ES investicijomis skatinti aplinką tausojančią ekonomiką, mažinti ekonominius ir aplinkosauginius valstybių skirtumus, taip pat didinti ES įmonių konkurencingumą sukuriant tvarių aukštos kvalifikacijos darbo vietų.

Europarlamentarai pažymi, kad viešosios investicijos, įskaitant ES daugiamečio biudžeto lėšas, „neturi daryti esminės žalos“ aplinkosaugos ir socialiniams tikslams, o ES pinigai turi būti skiriami tik didžiausią potencialą šiuos tikslus pasiekti turinčioms valstybių ir regionų programoms. Parlamentas ragina suderinti tvarumo rodiklius ir poveikio vertinimo metodiką, taip pat atsižvelgti ir į Taksonomijos reglamente nustatytus žaliosios pertvarkos kriterijus.

EP pažymi būtinybę užtikrinti valstybių perėjimą prie žiedinės ir neutralaus poveikio klimatui ekonomikos. Europarlamentarai palankiai vertina tai, kad Europos ekonomikos gaivinimo planas, taip pat valstybių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai sudaryti taip, kad iki 2050 m. ES galėtų neutralizuoti poveikį klimatui, kaip įtvirtinta ES klimato teisės akte, įskaitant 2030 m. tarpinius tikslus.

Parlamentas ragina atsisakyti viešųjų ir privačiųjų investicijų į žalingą ir aplinką teršiančią ekonominę veiklą, kai esama ekonomiškai įgyvendinamų alternatyvų. Kartu EP nariai gerbia valstybių teisę pasirinkti energijos rūšių derinį. Jų įsitikinimu, pereinant prie neutralaus poveikio klimatui ES įmonėms turėtų būti taikomos vienodos konkurencijos sąlygos ir užtikrinamas jų konkurencingumas, kad jos nenukentėtų nuo nesąžiningos konkurencijos iš trečiųjų šalių.

Atsižvelgdami į nepalankias ekonomines prognozes po COVID-19 krizės, EP nariai abejoja, ar pagal Tvarios Europos investicijų planą iki 2030 m. pavyks sutelkti 1 trilijoną eurų. Jie tikisi, kad 2021–2027 m. ES ilgalaikis biudžetas padės siekti šio plano tikslų. Jei susidarytų ekologiškų investicijų trūkumas, europarlamentarai ragina numatyti planą, kaip jį pašalinti naudojant privačiąsias ir viešąsias lėšas. Jie pabrėžia, kad viešosios ir privačiosios investicijos turi vienos kitas papildyti, ir pritaria Europos investicijų banko (EIB) sprendimui nuo 2025 m. pusę savo operacijų skirti klimato kaitos mažinimui bei aplinkos tvarumui.

„Kad pasiektume Žaliojo kurso tikslus, turime žinoti, iš kur juos finansuosime, veikdami kartu su ES ekonomika ir įmonėmis, o ne prieš jas“, – pažymėjo EP Biudžeto komiteto pranešėjas Siegfried Mureșan (Europos liaudies partija, Rumunija). Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešėjas Paul Tang (Socialistai ir demokratai, Nyderlandai) pridūrė: „Labai svarbu visoms ES išlaidoms taikyti „esminės žalos nedarymo“ principą, užtikrinti iškeltų tikslų finansavimą, palaipsniui nutraukti privačias investicijas į žalingą veiklą ir tvariai leisti viešuosius pinigus.“

Šaltinis: EP biuras Lietuvoje