Žemės ūkio paskirties žemės pirkėjas privalės užpildyti deklaraciją

Asmuo (fizinis ar juridinis) ir su juo susiję kiti juridiniai asmenys kartu galės įsigyti tiek žemės, kad bendras iš valstybės įgytos žemės ūkio paskirties žemės plotas būtų ne didesnis kaip 300 ha, o bendras visiems susijusiems asmenims priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įgytos žemės ūkio paskirties žemės plotas būtų ne didesnis kaip 500 ha.

Tai nustatė Seimas, priėmęs Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pataisas.

Priimtomis pataisomis apibrėžta, kokie fizinių asmenų ryšiai lemia jų priskyrimą susijusiems asmenims.

Asmuo, pageidaujantis įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, privalės užpildyti žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaraciją, patvirtinančią, kad sudarius žemės sklypo pirkimo ir pardavimo sandorį asmens ir su juo susijusių asmenų turimos žemės plotas neviršys maksimalaus žemės ūkio paskirties žemės ploto dydžio, kurį asmuo gali įsigyti pagal šį įstatymą.

Deklaracija bus pagrindas įvertinti, ar asmuo gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, nes akcijų, pajų ir pan. nuosavybės teisės perleidimo sutartys nėra registruojamos, nėra galimybės operatyviai patikrinti, kokių ir kelių įmonių akcijomis, pajais ar pan. disponuoja konkretus asmuo konkrečiu momentu. Deklaracijoje pirkėjas turės pateikti duomenis apie savo ir su juo susijusių asmenų įsigytą žemę, pajamų, už kurias ketinama įsigyti žemės, šaltinį (kilmę), žemės sklypo pirkimo ir pardavimo kainą.

Taip pat nustatyta, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę (jeigu ją perka ne asmuo, besiverčiantis žemės ūkio veikla) ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tokiomis pat sąlygomis turi šios žemės naudotojai ir asmenys, kurių nuosavybės teise valdomi žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės sklypu, o išimtiniais atvejais, t. y. kai parduodama žemė pagal bendruosius ar specialiuosius planus numatoma panaudoti visuomenės poreikiams, arba žemė, reikalinga valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti, - valstybė.

Pirmumo teisę (išskyrus, kai pirmumo teise pasinaudoja žemės sklypo bendraturčiai) įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę, kuri pagal galiojančius detaliuosius ar specialiuosius planus numatoma panaudoti visuomenės poreikiams, taip pat žemės ūkio paskirties žemę, reikalingą valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti, ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis pat sąlygomis turi valstybė. Kaina, kurią valstybė gali mokėti už perkamus privačios žemės sklypus, negali viršyti šių žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka arba rinkos vertės, apskaičiuotos taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, jeigu pastaroji vertė yra didesnė.

Nustatyta, kad institucija, atsakinga už pirmumo teisę turinčių asmenų (išskyrus bendraturčius) informavimą apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Priimtomis pataisomis taip pat reglamentuoti dokumentų rengimo siuntimo ir nagrinėjimo terminai (ilgiausias bendras terminas - 27 darbo dienos).

Įstatymo pataisos priimtos 103 Seimo nariams balsavus „už" ir 2 susilaikius.

Eltos inf.