Žmogaus teisių diskursas viešojoje erdvėje: efektyvus atsakas neapykantos kalbai žiniasklaidoje

Š. m. spalio 19 dieną nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL organizavo unikalaus pobūdžio tarptautinį seminarą, kuriame dalyvavę tyrėjai, ekspertai ir viešosios nuomonės formuotojai turėjo galimybę aptarti pagrindinius iššūkius, su kuriais susiduria žmogaus teisių aktyvistai Lietuvoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje. Seminaro metu buvo aptartas neapykantos kalbos, propagandos ir kitų agresyvios informacijos formų poveikis žmogaus teisių diskursui minėtose šalyse.

Į tarptautinį seminarą Vilniuje susirinkusiems LGBT žmogaus teisių aktyvistams iš Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos ypatingai reikšminga buvo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos parama ir ministerijos Jungtinių Tautų, tarptautinių organizacijų ir žmogaus teisių departamento patarėjo Ernesto Grabažio sveikinimo žodis.

Be Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos finansavimo, nebūtų įmanomas ir tolesnis jau gerosios praktikos pavyzdžiu tapęs Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos LGBT teisių organizacijų bendradarbiavimas projekto „Demokratijos stiprinimas – nepriklausomos informacijos sklaida ir žmogaus teisių principų įtvirtinimas“ kontekste.

Sveikindamas į renginį susirinkusius svečius nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL vadovas Vladimiras Simonko pabrėžė, kad šis projektas, skatindamas žmogaus teisių įtvirtinimą ir politinį dialogą trečiosiose šalyse, prisideda prie Europos Komisijos Veiksmų plano LGBTI asmenų teisėms apsaugoti įgyvendinimo.

Neapykantos kalba žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose

Pirmosios seminaro dalies metu Žurnalistų etikos inspektoriaus tarybos Viešosios informacijos stebėsenos ir ekspertizės skyriaus vyriausioji teisės specialistė Raminta Bučiūtė, asociacijos LGL komunikacijos koordinatorė Eglė Kuktoraitė ir Baltarusijos organizacijos „Žurnalistai už toleranciją“ Valdybos Pirmininkas Olegas Rozkovas pristatė efektyvius būdus, kuriais galima pasipriešinti neapykantos kalbai, netikroms naujienoms ir propagandai žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose.

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarybos atstovė Raminta Bučiūtė seminaro dalyviams pristatė tarnybos darbą stebint ir analizuojant viešąją informaciją bei teikiant ekspertines išvadas dėl neapykantos kalbos atvejų viešojoje erdvėje. Vien 2017 metais Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba pateikė 20 ekspertinių išvadų dėl neapykantos kalbos LR Prokuratūrai. Nemaža dalimi minėtų neapykantos kalbos atvejų buvo skatinama neapykanta ar skatinama susidoroti seksualinės orientacijos pagrindu.

Asociacijos LGL komunikacijos koordinatorė Eglė Kuktoraitė pabrėžė, kad Europos Sąjungos lygmeniu nėra vieningo neapykantos kalbos apibrėžimo. Dėl šios priežasties susiduriama ir su nevienodu neapykantos kalbos traktavimu skirtingose žiniasklaidos srityse. Nors Lietuvoje veikiantys naujienų portalai yra įstatymiškai įpareigoti moderuoti komentarus po publikuojamais straipsniais, JAV įsikūrę socialiniai tinklapiai „Facebook“, „Twitter“, „Instagram“ ir „Youtube“ to daryti neprivalo ir remiasi savo bendruomeniniais standartais.

Šiai problemai išspręsti Europos Komisija inicijavo Kovos su neapykantos kurstymu internete elgesio kodeksą, kurį 2016 m. pasirašė minėtų socialinių tinklapių atstovai. Prie šios iniciatyvos netrukus prisijungė eilė Europos Sąjungos šalyse veikiančių institucijų ir žmogaus teisių organizacijų, tarp jų ir nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL. Socialiniams tinklapiams pripažinus, kad būtent įvairių neapykantos kalbos pažeidžiamų visuomenės grupių interesams atstovaujančios organizacijos geba tiksliausiai nustatyti neapykantos kalbos atvejus skirtingose šalyse, joms buvo suteiktas „patikimo pranešėjo“ statusas. Tai reiškia, jog organizacijai pranešus apie neapykantos kalbos atvejį vienam iš prie elgesio kodekso prisijungusių socialinių tinklapių, netinkamas komentaras ar pranešimas turi būti pašalintas per 24 valandas.

Baltarusijoje nesant kovą su neapykantos kalba ir nusikaltimais reglamentuojančių įstatymų, nevyriausybinės organizacijos yra priverstos apsiriboti visuomenės ir žurnalistų sąmoningumo apie neapykantos kalbos padarinius didinimu. Seminare dalyvavęs Baltarusijos organizacijos „Žurnalistai už toleranciją“ Valdybos Pirmininkas Olegas Rozkovas renginio dalyviams pristatė jo atstovaujamos organizacijos žurnalistams sukurtą įrankį, kuriuo naudojantis galima greitai ir efektyviai patikrinti parašytą tekstą siekiant apsisaugoti nuo galimai netinkamai panaudotų sąvokų.

LGBT žmogaus teisės Lietuvoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje

Antrojoje renginio dalyje Baltarusijos organizacijos „DOTYK“ vadovė Ana Lok, nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL programų vadovas Eduardas Platovas ir Ukrainos organizacijos „FULCRUM“ vadovas Tymuras Levchukas pristatė LGBT žmogaus teisių iššūkius savo atstovaujamose šalyse.

Nors Lietuvoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje veikiantys LGBT žmogaus teisių aktyvistai susiduria su panašiais iššūkiais, pavyzdžiui, neapykantos kalba ir nusikaltimais, policijos pareigūnų vangumu tiriant minėtus incidentus, homofobiškais, bifobiškais ir transfobiškais įstatymų leidėjų pasiūlymais ir įvairiais LGBT bendruomenės atstovų saviraiškos ir žodžio laisvės apribojimais, LGL programų vadovas Eduardas Platovas pabrėžė, kad padėtį Lietuvoje ypatingai apsunkina Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas, kurio nuostatos prilygina bet kokią informaciją, „kuria skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“ žalinga nepilnamečiams.

Minėto įstatymo nuostatos LGBT bendruomenės atžvilgiu jau buvo pritaikytos tris kartus. Tai, kad šalyje galioja šis įstatymas, suponuoja, kad LGBT žmogaus teisių diskursas yra „kenksmingas“, varžo LGBT aktyvistų išraiškos ir žodžio laisvę ir atgraso imtis švietėjiškos veiklos mokyklose, kur homofobinių, bifobinių ir transfobinių patyčių problema klesti.

„FULCRUM“ vadovo Tymuro Levchuko teigimu, pastaruoju metu Ukrainoje LGBT bendruomenė sulaukia vis didesnio matomumo visuomenėje. Šalyje neseniai įkurta pirmoji LGBT bendruomenei priklausančių karininkų bendruomenė, verslo atstovai vis aktyviau siekia skatinti įvairovę ir atvirumą darbovietėse, translytė dainininkė dalyvavo populiariame muzikos šou „Balsas“. Vis dėlto, Ukrainos visuomenėje vis dar vyrauja neigiamas nusiteikimas LGBT žmonių atžvilgiu, o daugelis neapykantos nusikaltimų lieka neištirti.

Kaip viešąjį diskursą veikia agresyvios informacijos formos?

Trečiosios seminaro dalies dalyvės advokatė Evelina Dobrovolska, Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė ir „FULCRUM“ komunikacijos bei lėšų pritraukimo vadovė Yana Tovpeko mėgino atsakyti į klausimą, kaip įvairios agresyvios informacijos formos, pavyzdžiui, neapykantos kalba, propaganda ir netikros naujienos, veikia visuomenės nuomonę ir kokiomis priemonėmis žmogaus teisių aktyvistai gali pasipriešinti neigiamam agresyvios informacijos poveikiui.

Su neapykantos kalbos, neapykantos nusikaltimų ir asmens dokumentų keitimo translyčiams asmenims bylomis dirbusi advokatė Evelina Dobrovolska pabrėžė, kad skundų LR Prokuratūrai dėl neapykantos kalbos atvejų stipriai sumažėjo dėl naujų priemonių, kurių ėmėsi pagrindiniai šalies naujienų portalai: vartotojai turi galimę pranešti apie netinkamus komentarus, be to, vartotojo prašoma patvirtinti tapatybę prieš paskelbiant komentarą. Prie neapykantos kalbos atvejų mažinimo prisideda ir nevyriausybinių organizacijų ir teisėsaugos bendradarbiavimas.

Advokatės teigimu, būtina stebėti viešąją erdvę dėl galimų neapykantos kalbos atvejų, pranešti apie juos teisėsaugai, ir nepamiršti informuoti visuomenės apie tyrimo eigą. Evelina Dobrovolska taip pat pabrėžė, kad patyrus neapykantos nusikaltimą patartina kreiptis į advokatą, kadangi policijos pareigūnai ne visada atsižvelgia į nusikaltimo motyvus. Nesulaukus teisingumo žmogaus teisių aktyvistams kartais nelieka kitos išeities kaip protestuoti.

„FULCRUM“ komunikacijos bei lėšų pritraukimo vadovė Yana Tovpeko savo ruožtu pristatė Ukrainoje atliktą tyrimą dėl neapykantos kalbos ir patyčių socialiniuose tinkluose. Tyrimo duomenimis, žmogaus teisių aktyvistai, lyginant su kitomis grupėmis, dažniau susiduria su neapykantos komentarais, patyčiomis ir grasinimais.

Prie diskusijos prisijungusi Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė pabrėžė, kad nors žmogaus teisių aktyvistai yra linkę dirbti be poilsio valandų ir neretai ima kvestionuoti savo darbo svarbą, ypatingai svarbu atrasti laiko sau, vienas kito paskatinimui ir nors minutėlę pasidžiaugti mažytėmis žmogaus teisių aktyvistų pergalėmis, kurių vien pastaraisiais metais Lietuvoje pasiekta nemažai.

Straipsnis parengtas įgyvendinant Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšomis finansuojamą projektą „Demokratijos stiprinimas – nepriklausomos informacijos sklaida ir žmogaus teisių principų įtvirtinimas“.