Žmonių partijos lyderis: net nepradėsiu kalbos apie Cvirkas, Salomėjas ir kitų kolaborantų vardo gatves

Nemaloniai nustebino mero karštakošiškumas, nedaug besiskiriantis nuo Stanislovo Tomo mojavimo „istorines klaidas“ taisančiu plaktuku.

Lietuva, kaip rašė istorikas Tymothy Snyder yra viena iš Kraujo žemių šalių. Lenkija, Ukraina, Baltijos šalys – čia kentėjo visi, žydai, lietuviai, rusai, romai, praktiškai negalėtum įvardinti tautos, kuri, neturi dešimtmečius besitęsiančio skausmo.

Gyvename ant žemės, kuri permirkusi mūsų artimųjų ir kaimynų krauju. Istorinius procesus nagrinėti tokiose žemėse yra itin sudėtingas procesas, juo turi užsiimti istorikai, geriausia, kad net ne iš vienos šalies. Tai buvo daroma Lietuvoje iki šiol su Tarptautine istorikų komisija, kurios pagrindinis uždavinys ir buvo pradėti dėlioti taškus ant pagrindinių istorinių „I“.

Šiurpina, kad laisvos šalies sostinės vadovas nėra už diskusijų laisvę, o už mero laisvę paslapčia mojuoti kūju.

Pašalinta atminimo lenta turi būti grąžinta, nes meras neatsargiai (o gal ir apgalvotai) pasisakydamas, kad yra prieš totalitarizmą ir su juo siejamus simbolius atveria Pandoros skrynią. Norėčiau priminti dar keletą su totalitarizmu ir kolaboravimu susijusių simbolių – visi „ir tuomet dirbome Lietuvai“ sudėti į vieną gretą su Ramanausku Vanagu ir Sausio 13-osios aukomis, ir jei jau kalbam apie ten vieną gretą - Seime yra frakcija, kurios dalis narių yra kolaboravę su totalitariniu režimu.

Net nepradėsiu kalbos apie Cvirkas, Salomėjas ir kitų kolaborantų vardo gatves.

Ar meras pradėjęs kultūrinį karą, išliks vienodai teisingas visoms Kraujo žemių aukoms? Po šio vienasmenio, nederinto, neišdiskutuoto veiksmo, kaip įžeidimas atrodo laisvos šalies sostinėje esantys sovietinių totalitarinių kolaborantų simboliai. Ar čia drąsos nebeužteks?

Susiję:

Vytautas Landsbergis: „Labai svarstytina, ar jis [J.Noreika] taip labai susitepęs, kad reiktų jį viešai žeminti“