NATO 1,404 trilijono dolerių prieš Rusijos 186 mlrd.: kodėl nematyti triuškinančio rezultato?

Skaičiai aiškūs. 2025 m. NATO šalių gynybos išlaidos pagal oficialią Aljanso metodiką sudarė apie 1,404 trln. JAV dolerių. Iš jų 845,3 mlrd. teko JAV, o 559,3 mlrd. – Europos sąjungininkėms ir Kanadai. Tais pačiais metais NATO šalių gynybos išlaidų vidurkis pasiekė 2,77 proc. BVP.
Rusijos skaičiai daug mažesni. Tarptautinio strateginių studijų instituto vertinimu, 2025 m. Rusijos oficialus gynybos biudžetas siekė apie 161,2 mlrd. JAV dolerių, o platesnės karo išlaidos – apie 186,2 mlrd. dolerių. Kitaip tariant, NATO nominali finansinė persvara atrodo milžiniška.
Ir čia prasideda pagrindinis klausimas: jeigu viena pusė leidžia daugiau kaip 1,4 trilijono dolerių, o kita – mažiau nei 200 milijardų, kodėl karo vaizdas neatrodo kaip Rusijos sutriuškinimas?
Atsakymas paprastas: NATO 1,404 trilijono dolerių nėra Ukrainos karo biudžetas. Tai visų 32 valstybių bendros gynybos išlaidos. Į jas įeina ne tik ginklai, bet ir personalas, infrastruktūra, operacijų palaikymas, tyrimai ir plėtra. Todėl lyginti visą NATO gynybos biudžetą su tuo, kas realiai panaudojama Ukrainos kare, yra klaidinama.
Tą labai aiškiai rodo pagalbos Ukrainai skaičiai. NATO nurodo, kad 2024 m. sąjungininkai Ukrainai suteikė daugiau kaip 50 mlrd. eurų saugumo pagalbos, o 2025 m. buvo įsipareigota skirti dar 35 mlrd. eurų. Tai didelės sumos, bet jos vis tiek yra tik nedidelė dalis visos NATO finansinės masės.
Todėl esmė labai paprasta. NATO turi milžinišką finansinę persvarą, bet tik dalis jos tiesiogiai virsta karo galia Ukrainos fronte. Visa kita lieka platesnėje gynybos sistemoje. Dėl to popieriuje skirtumas tarp NATO ir Rusijos atrodo milžiniškas, o kare jis matosi gerokai silpniau.
Todėl klausimas „kur dingsta pinigai?“ yra visiškai teisėtas. Atsakymas paprastas: NATO trilijonai pirmiausia dirba ne Ukrainos pergalei, o pačiai sistemai. Todėl milžiniška suma biudžete dar nevirsta tokiu pat milžinišku rezultatu fronte.




























