„Gudruolis V. Putinas“ sėkmingai tęsia žaidimus aplink E. Snowdeną

Edwardas Snowdenas padavė prašymą, kad jam būtų suteiktas laikinasis prieglobstis Rusijoje, bet Maskva gali gaišti su atsakymu iki trijų mėnesių. Vieša Vladimiro Putino pozicija nepriekaištinga, jis net „išgelbėjo Baracką Obamą“, mano politologė Lilija Ševcova.

Šiaip ar taip, išsigandęs demaskuotojas tapo „rekvizitu“ specialiųjų tarnybų ir politikų žaidimuose, rašo žiniasklaida ir prognozuoja: pagyvenęs Rusijoje ir Lotynų Amerikoje, jis supras, kad amerikiečiai turi nepalyginti daugiau asmeninių laisvių už Rusijos ir Lotynų Amerikos šalių piliečius.

Organizavęs NSA informacijos nutekinimą, E. Snowdenas antradienį padavė Rusijos valdžiai prašymą suteikti jam laikinąjį prieglobstį, praneša The Wall Street Journal. Medžiagos autorė cituoja Anatolijaus Kučerenos interviu televizijos kanalui „Lietus“. A. Kučereną ji vadina „susijusiu su Kremliumi advokatu, kuris konsultuoja bėglį amerikietį“.

„Atsakydamas į klausimą apie priežastis, jis atsakė, kad jį persekioja (...) Amerikos vyriausybė, - kalbėjo A.Kučerena. - Jis nerimauja dėl savo saugumo, dėl savo gyvybės. Jis bijo kankinimų ir bijo mirties bausmės.“

Antradienį Baltieji rūmai, atrodo, paliko atvirą galimybę prezidentui B. Obamai atšaukti suplanuotą susitikimą su prezidentu V. Putinu Maskvoje rugsėjo 3–4 dienomis dėl problemos, susijusios su E. Snowdenu, sakoma straipsnyje.

„Pagal Rusijos įstatymus laikinasis politinis prieglobstis skiriasi nuo nuolatinio, kuris suteikiamas prezidento įsaku ir gana retai. Gavusiojo laikinąjį prieglobstį statusas artimesnis pabėgėlio statusui. Jį suteikia Rusijos migracijos tarnyba, ir paprastai metams, numatant galimybę pratęsti“, - aiškina korespondentas.

Kaip tvirtino E. Snowdenas, jis norėtų galiausiai keliauti į Lotynų Ameriką, kur jam prieglobstį pasiūlė Venesuela, Bolivija ir Nikaragva.

Atrodo, Rusijos valdžiai E. Snowdenas Rusijoje – greičiau nepatogumas negu šansas propagandinėms akcijoms, mano The Independent.

„Ar čia Rusija įsižeidusi, kad E. Snowdenas iš pradžių nepanoro prašyti jos prieglobsčio, ar čia skausmingai suvokia, kad galima priešinga situacija – kai Rusijos gyventojas panorės paskelbti itin slaptą informaciją Vašingtone“, - sakoma redakciniame straipsnyje.

Visa tai – paguoda B. Obamai. „Rusija pagaliau labiau rūpinasi gerais santykiais su JAV negu politinių taškų rinkimu“, - rašo leidinys, bet nurodo, kad klausimas Maskvai išlieka aštrus, nes Ameriką tenkins tik vienas rezultatas – E. Snowdeno grąžinimas į JAV.

Maskva gali gaišti su atsakymu į E. Snowdeno prašymą iki trijų mėnesių. Koks Kremliaus žaidimas? Demaskuotojas Maskvoje – jam našta ar sėkmė? Šiuos ir kitus klausimas Le Monde korespondentas Piotras Smoliaras uždavė L. Ševcovai iš Maskvos Karnegio centro.

Politologės nuomone, B. Obama turi būti laimingas: E. Snowdeno kelionė į Maskvą – geriausias iš galimų įvykių raidos variantų. L. Ševcova neabejoja, kad buvęs CŽV bendradarbis nuvyko į Rusiją tik sutikus vietos specialiosioms tarnyboms.

„Kinai nusirašė nuo jo užrašų kompiuterių viską, kas įmanoma, - įsitikinusi L.Ševcova. – Paskui rusai baigė darbą. Kaip galima nors sekundę įsivaizduoti, kad tas trapus jaunuolis galėjo jiems prieštarauti?“

Iš pradžių amerikiečiai dar ginčijosi, kaip traktuoti E. Snowdeną, o dabar jis vienareikšmiškai laikomas išdaviku. „B. Obama išvengė apkaltos, nes administracija sekė ne amerikiečius, taip pat todėl, kad E. Snowdenas padarytas išdaviku, - tokia ekspertės nuomonė. – Taigi V. Putinas išgelbėjo B. Obamą.“

„Gudruolis V. Putinas žino, kad B. Obama jam skolingas“, - tęsia L. Ševcova. Jis taip pat žino, kad jo vieša pozicija nepriekaištinga. E. Snowdeno byla virto farsu, kuriame V. Putinas – baltasis riteris, priekaištaujantis amerikiečiams, kad jie blogesni už Stasi ir KGB.

Praėjusį penktadienį E. Snowdenas „tebuvo rekvizitas“ susitikime su teisių gynėjais ir deputatais, tvirtina Forbes puslapiuose teisininkas Gregory J. Wollensas, buvęs JAV federacinės prokuratūros bendradarbis. „Tikslas buvo ne sužmoginti E. Snowdeną, o sužmoginti V. Putino vyriausybę kaip prieglobstį teisių gynėjams, kurie slepiasi nuo vyriausybių, pažeidinėjančių žmogaus teises (skaityk: nuo JAV vyriausybės)", - rašo autorius.

G. J. Wollenso nuomone, salėje sklandė „tikrojo demaskuotojo – Sergejaus Magnickio – šmėkla“. Straipsnyje taip pat minimas Aleksejaus Navalno, Michailo Chodorkovskio ir Pussy Riot dalyvių teismas, kalbama apie teisių gynėjų nužudymus ir Leonido Razvozžajevo pagrobimą.

„S. Magnickis buvo drąsus demaskuotojas, E. Snowdenas, kitaip nei jis, negali tvirtinti, kad neva demaskavo Amerikos valdininkų korupciją arba teisių pažeidinėjimus“, - rašo autorius, paaiškindamas, kad sekimo programoms buvo pritarusios visos JAV valdžios šakos.

E. Snowdeno nuomone, saugumo interesų ir privataus gyvenimo paslapties balansas buvo netinkamas, bet vargu ar jis galėtų pasiūlyti geresnį santykį.

E. Snowdeno spaudos konferencija – taip renginį Šeremetjeve vadina autorius – užmaskavo siaubingą elgesį su Rusijos piliečiais, kurie išdrįso stoti prieš represinę vyriausybę, sakoma straipsnyje. Autorius prognozuoja: E. Snowdenas nugyvens likusį gyvenimą Lotynų Amerikoje, kur taps propagandos įrankiu. Anksčiau ar vėliau jis supras, kad amerikiečiai turi nepalyginti daugiau asmeninių laisvių už Lotynų Amerikos šalių piliečius.

„Naujais grasinimais ir demaskavimais E. Snowdenas kasa sau duobę“, - taip mano The Los Angeles Times korespondentė Carol J. Williams.

E. Snowdenas atskleidė gana daug slaptos informacijos, kad būtų apkaltintas dėl trijų baudžiamųjų nusikaltimų ir pareikalauta jo ekstradicijos. Dabar per savo tarpininką Glenną Greenwaldą jis leido suprasti, kad turi tūkstančius konfidencialių dokumentų su NSA darbo „schemomis“, su kuriais susipažinus galima išvengti Amerikos specialiųjų tarnybų stebėjimo.

Pripažinimas, kad jis nukopijavo failus, kurie gali NSA atskleisti teroristų sąmokslus ir leisti išvengti teroro aktų, kelia kiekvienos šalies, sutikusios priimti E. Snowdeną, vertę, sakoma straipsnyje.

„Viena, kai žmogus, prieinantis prie informacijos apie žvalgybos duomenų rinkimą, atkreipia dėmesį į piktnaudžiavimus, – rašo žurnalistė, – bet visai kas kita, kai jis grasina atskleisti nacionalinių saugumo programų metodus ir strategijas, iš esmės pasufleruodamas, kaip likti nepastebėtam kovotojams su terorizmu.“

Nauji demaskuotojo grasinimai leis V. Putinui dar pagaišti atsakant į jo politinio prieglobsčio prašymą, mano C. J. Williams. Rusijos lyderis toliau tvirtina, kad E. Snowdenas atvyko į Maskvą be valdžios sutikimo, ir stengiasi demonstruoti šiame procese nedalyvaujantis. „Iš kur aš žinau? – atsakė jis į klausimą, kur keliaus E. Snowdenas iš Maskvos. – Tai jo gyvenimas, jo likimas.“

„Ar verta domėtis E. Snowdenu?" – kelia klausimą The Christian Science Monitor apžvalgininkas Danas Murphy.

G. Greenwaldas, vienas iš pirmųjų, išspausdinęs straipsnių pagal E. Snowdeno medžiagą, dažnai vadina kitus reporterius JAV vyriausybės įrankiais ir apgailestauja, kad E. Snowdeno likimo nušvietimas – tai būdas išsisukti nuo NSA sekimo programų aprašinėjimo, sakoma straipsnyje.  

Apie žurnalistus, kurie kritikuoja E. Snowdeno poelgį, G. Greenwaldas sakė: „Jeigu jie mano, kad informacijos pagarsinimas ir skaidrumas – tai blogai, man atrodo keista, kad jie save vadina žurnalistais.“

Tačiau D. Murphy mano, kad E. Snowdeno asmenybė ir poelgiai yra įdomūs. Antai E. Snowdeno nepakantumas slaptumui primena stiprėjančią technologiškai išprususios jaunimo kartos tendenciją. E. Snowdeno poelgis turės plačių padarinių „sekimo infrastruktūros“ valdymui.

Taip pat įdomus E. Snowdeno „pavojingas moralinis reliatyvizmas“, kaip tai pavadino apžvalgininkas Peteris Beaumontas. Tas faktas, kad E. Snowdenas pagyrė Rusiją, Ekvadorą ir Venesuelą už atkirtį žmogaus teisių pažeidinėjimams, verčia suabejoti jo išmone. Tuo metu, pasak G. Greenwaldo, E. Snowdenas gali padaryti milžinišką žalą JAV vyriausybei.

Ar verta suteikti E. Snowdenui politinį prieglobstį? Autoriaus nuomone, klausimas toks: ar JAV turi teisę reikalauti, kad specialiųjų tarnybų bendradarbiai laikytųsi pasirašyto pažado neskelbti slaptos informacijos?

E. Snowdenas turi vertingos informacijos ir, galimas dalykas, pasinaudos ja derėdamasis su užsienio valstybėmis. JAV valdžia – bent jau teoriškai – atskaitinga tautos valiai kaip jos atstovė. O kam atskaitingas E. Snowdenas? – baigia autorius.

Informacijos šaltinis: Inopressa.ru