Kaunas pranešė, ką svarbiausio Lietuvai pavyko pasiekti po Nepriklausomybės atkūrimo

Šiemet atšvęstos 22-osios Lietuvos narystės NATO metines.

„2004 m. kovo 29 d. Lietuva tapo Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos nare – tai vienas svarbiausių mūsų užsienio ir saugumo politikos pasiekimų po Nepriklausomybės atkūrimo, greta narystės Europos Sąjungoje“, - pranešė Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Pranešama, kad „prisijungdama prie NATO, Lietuva kartu su kitomis Baltijos valstybėmis ne tik sustiprino saugumą Baltijos jūros regione, bet ir reikšmingai prisidėjo bei toliau aktyviai prisideda prie viso Aljanso stiprinimo“.

„Gyvename laikotarpiu, kai saugumo iššūkiai nemažėja, o geopolitinė įtampa auga. Rusija tęsia agresiją prieš Ukrainą ir neatsisako savo imperialistinių tikslų, keliančių tiesioginę grėsmę Lietuvai ir visam Aljansui. Rusija pertvarko savo ekonomiką į karo režimą ir vykdo plačią ginkluotųjų pajėgų reformą, dėl kurios auga jos kariniai pajėgumai prie rytinių NATO sienų. Be to, Rusija vykdo agresyvius hibridinius veiksmus prieš Europos valstybes. Tuo pat metu nestabilumas didėja ir kituose regionuose – Artimuosiuose Rytuose išlieka konflikto eskalacijos rizika, o Kinija stiprina savo karinę ir geopolitinę įtaką. Šiame kontekste ypatingą reikšmę įgyja sąjungininkų solidarumas, susitelkimas, glaudus bendradarbiavimas ir gebėjimas priimti vieningus sprendimus. Negalime leisti, kad mūsų nesutarimus išnaudotų priešiškos valstybės.

NATO vienybė ir tvirtas transatlantinis ryšys yra pagrindinis Aljanso stiprybės veiksnys. Siekiant, kad NATO – Europos ir Šiaurės Amerikos valstybes vienijanti politinė ir karinė sąjunga – išliktų galinga ir pasirengusi atremti grėsmes, būtinos dvi sąlygos: stiprėjanti Europos sąjungininkų karinė galia ir patikimi Jungtinių Amerikos Valstijų saugumo įsipareigojimai Europai.

Pastaraisiais metais NATO ėmėsi konkrečių veiksmų, kad realiai įtvirtintų įsipareigojimą ginti kiekvieną savo teritorijos centimetrą. 2022 m. Madrido viršūnių susitikime pradėta plataus masto atgrasymo ir kolektyvinės gynybos pertvarka, kuri buvo toliau stiprinama 2023 m. Vilniuje ir 2024 m. Vašingtone. 2025 m. Hagoje NATO šalys sutarė nuosekliai didinti gynybos ir saugumo išlaidas iki 5 proc. BVP. Šis sprendimas aiškiai rodo Europos sąjungininkų pasiryžimą prisiimti didesnę atsakomybę ir stiprinti karinę galią NATO viduje, užtikrinant sąžiningą atsakomybės pasidalijimą. Tai aktyviai skatino JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

Europos šalys turi aiškiai parodyti, kad įgyvendina savo įsipareigojimus – didinti gynybos finansavimą ir stiprinti karines pajėgas. JAV ragina Europą prisiimti daugiau atsakomybės už savo saugumą, tuo pačiu išlaiko esminį vaidmenį NATO. Tai matome per JAV indėlį – strateginius pajėgumus, priskirtus NATO gynybos planams, ir branduolinio atgrasymo skėtį. Taip pat ir pajėgumų dislokavimą Europoje, įskaitant Lietuvą ir kitas rytinio flango valstybes.

Lietuva nedvejodama prisiima atsakomybę ir vykdo įsipareigojimus. Gynybai skiriame 5,38 proc. BVP ir esame pirmi NATO pagal šį rodiklį. Vystome karinius pajėgumus, būtinus NATO gynybos planams įgyvendinti, kuriame nacionalinę diviziją, stipriname oro gynybą, plečiame karinę infrastruktūrą bei priimančiosios šalies paramą sąjungininkams.

NATO pagrindas – 5-asis Vašingtono sutarties straipsnis, numatantis, kad ataka prieš vieną valstybę yra ataka prieš visas. Todėl nuolatinis ir reikšmingas sąjungininkų buvimas Lietuvoje ir kitose NATO rytinio flango valstybėse yra kritiškai svarbus – tai solidarumo išraiška ir reali atgrasymo priemonė.

Nuo 2017 m. Lietuvoje dislokuota NATO daugianacionalinė kovinė grupė šiemet buvo integruota į Vokietijos brigadą. Laiku vystydami karinę infrastruktūrą, užtikrintai siekiame, kad pilno operacinio pajėgumo Vokietijos brigada Lietuvoje būtų dislokuota iki 2027 m. pabaigos.

Nuo 2019 m. Lietuvoje nepertraukiamai rotuojasi JAV sunkusis batalionas. Amerikos karių buvimas Lietuvoje liudija JAV įsipareigojimą mūsų regiono saugumui.

Lietuvos oro erdvę nuo narystės NATO pradžios saugo sąjungininkų naikintuvai, vykdantys NATO oro policijos misiją. Per daugiau nei du dešimtmečius joje rotacijos pagrindu dalyvavo 17 valstybių, dauguma – ne vieną kartą. Sąjungininkai taip pat reguliariai vykdo pratybas su oro gynybos sistemomis. Kintančios grėsmės reikalauja naujų, papildomų priemonių. Reaguodama į Rusijos bepiločių įsiveržimą į Lenkijos oro erdvę, 2025 m. rugsėjo mėnesį NATO aktyvavo padidinto budrumo veiklą „Rytų sargybinis“ (Eastern Sentry), skirtą kovai su dronų keliamomis grėsmėmis. Lietuva glaudžiai bendradarbiauja su sąjungininkais testuodama kovos su dronais sistemas. Svarbi ir priešraketinė gynyba – NATO veiksmingai užtikrino apsaugą nuo balistinių raketų paleistų iš Irano.

Gynybos pramonės plėtra yra ypatingai svarbi. Turime pereiti nuo taikos prie karo meto logikos. Sąjungininkai skatinta gynybos pramonės augimą, didina pramonės pajėgumus ir plečia gamybos mastą. Ukrainos patirtis rodo, kad ypač svarbūs yra oro gynybos amunicijos, dronų ir antidronų pajėgumai. Lietuva bendradarbiauja su Ukraina, perima jos patirtį ir siekia tapti ne tik pirkėja, bet ir gamintoja. Lietuvos gynybos pramonė sparčiai juda aukštųjų technologijų kryptimi. Nuo 2022 m. mūsų gynybos pramonė kasmet auga apie 50 proc.

Rengiantis šių metų liepos 7-8 d. vyksiančiam Ankaros viršūnių susitikimui, Lietuvos prioritetai yra šie: stiprinti transatlantinį ryšį ir didinti Europos vaidmenį NATO; užtikrinti realų gynybos finansavimo augimą visose Aljanso šalyse; stiprinti NATO oro gynybą ir pajėgumus, kad būtų veiksmingai atremtos grėsmės, įskaitant dronus, pasitelkiant naujas technologijas; užtikrinti ilgalaikę ir tvarią paramą Ukrainai.

Parama Ukrainai išlieka strategiškai svarbi – Ukraina ne tik gina savo suverenitetą, teritoriją ir piliečius, bet ir saugo Europą, būdama pirmojoje linijoje prieš Rusijos agresiją. Lietuva kasmet skiria 0,25 proc. BVP Ukrainos karinėms reikmėms. Vadovaujame išminavimo koalicijai, finansuojame prioritetinius Ukrainos gynybos poreikius ir kitas iniciatyvas. Planuojame prisidėti prie „Norinčiųjų koalicijos“. Pasisakome už tai, kad visos NATO šalys proporcingai prisidėtų prie ilgalaikės ir tvarios paramos Ukrainai.

Lietuvos narystė NATO yra mūsų saugumo garantas ir mūsų atsakomybė stiprinti gynybą. Rusiją sustabdys tik stipri karinė galia ir tvirta politinė valia. Taigi turime nuosekliai stiprinti NATO, išlaikyti glaudžius transatlantinius ryšius su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, investuoti į gynybą, vystyti NATO gynybos planams būtinus karinius pajėgumus, užtikrinti sąjungininkų pajėgumų dislokavimą NATO rytiniame flange, skatinti gynybos pramonės plėtrą ir remti Ukrainą. Turime aiškius prioritetus, veikiame ryžtingai ir esame pasirengę juos įgyvendinti – tik taip užtikrinsime Lietuvos ir viso Aljanso saugumą“, - šventė proga gyventojus informavo Krašto apsaugos ministerija.

Susiję:

Trump vėl kalba taip, lyg NATO jam nereikėtų

Trump pasiuntė pavojingą signalą mūsų NATO: „Dabar jau nebežinau“