Lenkijos masines informacijos priemones ir socialinius tinklus apėmė militaristinė karštinė. Net tie leidiniai, kurie paprastai nesutardavo, dabar lenktyniauja kurstydami karą. Jie pasiruošę rašyti bet kokias kvailystes ir bjaurastį tam, kad sukelti dar didesnį pasibjaurėjimą nekenčiama Rusija ir tiek pat nekenčiamu Putinu.
Bet tai visiška beprotybė. Pirmiausia todėl, kad su Rusija, kuri lenkų politikų ir jiems pataikaujančių žurnalistų akyse yra kažkokia demoniška jėga, mes dabar neturime jokių priežasčių konfliktuoti. Mes neturime ginčų dėl sienų, mūsų valstybių teritorijose nevyksta susidūrimai nacionaliniu arba religiniu pagrindu, kurie įpareigotų vieną iš pusių įsikišti į situaciją. Mes nesigrumiame dėl įtakos sferų, juk Lenkija jau nepriklauso Rusijos įtakos sferai, o pati – būdama nesavarankiška šalimi – įtakos sferų neturi. Ekonominiai klausimai taip pat nėra nesutarimų objektas, nes Varšuva faktiškai nutraukė prekybinius santykius su Rusija.
Realių priežasčių konfliktuoti su Rusija mes neturime, bet mums siūloma stoti ginti Ukrainos, su kuria mes turime realių problemų. Rimtos Ukrainos politinės jėgos (kai kurios iš jų yra atstovaujamos parlamente) turi teritorinių pretenzijų Lenkijai. Tai nestebina, nes jos paveldėjo nusikalstamą UNO (Ukrainos nacionalistų organizacijos) ideologiją, kurią Ukrainoje palaiko oficialūs organai. Nacionaliniai didvyriais ten tapo žmonės, atsakingi už genocidą, kurių rankos suteptos šimtų tūkstančių žmonių – daugiausia lenkų – krauju. Istorija neturi mesti šešėlio ant dabarties, bet valstybinis USA (Ukrainos sukilėlių armijos) kultas yra neperžengiama kliūtis normalių santykių kūrimui. Be to, Ukraina – banditiška valstybė, kurioje griebiamasi teroro nacionalinių, etninių ir religinių mažumų atžvilgiu.
Tokiu būdu mums siūloma kariauti su potencialiai draugišku, o šiuo metu neutraliu kaimynu už nelabai draugišką ir potencialiai pavojingą kaimyną – ir ne vardan savo pačių interesų (tokių šiame konflikte nėra), o vardan mūsų sąjungininkų – anglosaksų – interesų. Tai specifinė sąjunga: jos pagalba Vašingtonas su savo europiniu parankiniu Londonu, žaisdamas geopolitinę šachmatų partiją, ruošiasi kautis su Rusija iki paskutinio kareivio, tiksliau, iki paskutinio lenkų kareivio. Tokia schema puikiai pasiteisino 1939 metais, kai anglai nukreipė vokiečių karo mašiną į Lenkiją, o patys sugebėjo laimėti be galo vertingus kelis mėnesius. Sąnaudos buvo nedidelės: mes negavome nieko, išskyrus patetiškus žodžius ir miglotus pažadus. Jeigu mes nesugebėjome padaryti teisingų išvadų iš tų įvykių, artimiausiu metu mus gali ištikti jų pasikartojimas.
Visa tai taip akivaizdu... Bet tik tiems, kurie sugeba išjungti karo propagandą ir įjungti savo smegenis. Pasakysim tiesiai: Lenkijos interesus atitinka taika regione, o ne karinio konflikto su Rusija kurstymas, juo labiau, kad mes, greičiausiai, pralaimėsime. Mes suinteresuoti savo šalies saugumu ir stabiliu vystymusi , o ne svetimų strategų geopolitinių fantazijų įgyvendinimu. Mes suinteresuoti užtikrinti mūsų jaunimui geriausias perspektyvas, o ne siųsti jį į mirtį. Tai ne mūsų karas ir ne mūsų reikalas. Tas, kuris tvirtina kitaip, yra kvailys. Arba dirba svetimiems.
Šaltinis: myslpolska.info
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
