„Sevilijos kirpėjas“ nutvieks sceną ispaniška saule

Netrukus Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje suputos šampanas, kaip apie Gioacchino Rossini muziką yra sakęs Aleksandras Puškinas. Balandžio 11, 12 ir 13 d. numatyta vienos populiariausių komiškųjų operų, G. Rossini „Sevilijos kirpėjo“, premjera.

Tai bendras Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) ir San Fransisko operos pastatymas. Spektaklį kuria ispanų statytojų komanda – režisierius Emilio Sagi, scenografas Llorenças Corbella, kostiumų dailininkė Pepa Ojangur ir choreografė Nuria Castejon. Pastatymo muzikos vadovas – dirigentas Julius Geniušas, antrasis dirigentas – lietuviškų šaknų turintis ispanas Alexis Soriano, šviesų dailininkas – Gary Marder (JAV).

LNOBT repertuare jau rodomas vienas režisieriaus E. Sagi darbas – tai elegantiškosios Wolfgango Amadeus Mozarto „Figaro vedybos“. Ir šį kartą režisierius žada šventę publikai, operos teatre pasiilgusiai subtilaus muzikinio humoro ir pramogos.

„Sevilijos kirpėjo“ premjera San Fransisko operoje įvyko 2013 m. lapkritį. Vietinė spauda rašė, kad San Fransisko opera sulaukė sąmojingo, elegantiško, smagaus pastatymo. Pagrindinis scenografijos akcentas – baltuma švytinti vila su „nėriniuotais“ kaltiniais vartais, tai apšviečiama saulės spindulių, tai audros blyksnių. Kostiumai pabrėžia ispaniškąjį koloritą – rauktos moterų suknelės, uniforminiai ispaniški vyrų kostiumai, o choreografijoje atsispindi flamenko įmantrybės.

Vilnietiškąjį „Sevilijos kirpėją“ rengiantis dirigentas Julius Geniušas pirmą kartą dalyvauja LNOBT pastatyme kaip muzikos vadovas. Būdamas Kauno valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas, nacionalinėje scenoje J. Geniušas diriguoja operečių spektaklius (Johanno Strausso „Šikšnosparnis“, „Vienos kraujas“, Franzo Leháro „Linksmoji našlė“), o kaip antrasis dirigentas dalyvavo rengiant neseniai įvykusios Onutės Narbutaitės operos „Kornetas“ premjerą.

„Sevilijos kirpėją“ dainuos dvi solistų sudėtys. Pagrindinį Figaro vaidmenį pakviestas rengti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistas Mindaugas Rojus ir baritonas iš Rusijos Pavelas Jankovskis. Grafą Almavivą įkūnys tenorai Tomas Pavilionis ir Mindaugas Zimkus – tik ką kūrę pagrindinį vaidmenį operoje „Kornetas“. Roziną dainuos iš motinystės atostogų sugrįžusi ir jau pilna koja į scenos darbą įsiliejanti Joana Gedmintaitė bei Julija Stupnianek. Rozinos globėjo Daktaro Bartolo vaidmenį rengia Liudas Mikalauskas, kuris dainuos ir intrigas rezgantį muzikos mokytoją Don Bazilijų. LNOBT senbuviai Vladas Bagdonas ir Arūnas Malikėnas rengia Daktaro Bartolo, Liudas Norvaišas ir Egidijus Dauskurdis – Don Bazilijaus vaidmenis. Taip pat dainuos Laima Jonutytė bei LNOBT operos stažuotoja Vilija Mikštaitė (Berta), Tomas Tuskenis ir Jonas Sakalauskas (Fiorelas) bei Dmitrijus Afanasjevas ir Ignas Misiūra (Seržantas).

„Sevilijos kirpėjas“ – viena populiariausių operų teatrų repertuare. „Operabase“ sąraše ši opera yra devintoji tarp visų pasaulyje statomų šio žanro veikalų.
Lietuvos nacionalinėje operos scenoje „Sevilijos kirpėjas“ pirmą kartą pastatytas 1924 m. Kaune, dabartinis pastatymas bus septintasis. Taip pat „Sevilijos kirpėją“ statė Kauno muzikinis teatras, 1944 m. – Vilniaus opera, 1949 m. – Klaipėdos teatras, 1947 m. – Detmolde susibūrę į Vakarus pasitraukę lietuvių artistai.