Lietuvoje skamba demokrato Skvernelio ir landsbergiečio Starkevičiaus pavardės, o į Briuselį keliauja naujas signalas

Laura Codruța Kövesi – Europos vyriausioji prokurorė, yra Europos prokuratūros (EPPO) vadovė. Ši institucija tiria, persekioja ir perduoda teismui nusikaltimus, kurie kenkia Europos Sąjungos finansiniams interesams. Ji anksčiau buvo Rumunijos generalinė prokurorė ir Rumunijos Nacionalinio kovos su korupcija direktorato vadovė. EPPO oficialiai nurodo, kad ji yra pirmoji Europos vyriausioji prokurorė, paskirta 2019 m.

Lietuvoje jau daug metų kuriamas fasadas, esą teismai, prokuratūra ir politinė valdžia veikia skaidriai, teisėtai ir civilizuotai. Tačiau 2026 m. balandžio 11 d. į Europos prokuratūrą iškeliavo dokumentas, kuris šį oficialų paveikslą menkina be jokio pasigailėjimo.

Erika Švenčionienė ir Kazimieras Juraitis oficialiai kreipėsi į Europos prokuratūrą, pareikšdami, kad Lietuvoje gali būti dangstoma sisteminė korupcija, piktnaudžiaujama Europos Sąjungos lėšomis ir žlugdomi patys teisinės valstybės principai. Jų teigimu, prieš juos vykdomas baudžiamasis procesas gali būti naudojamas ne teisingumui vykdyti, o kaip priedanga gerokai platesnio masto nusikaltimams slėpti.

Kreipimesi išskiriamos trys pagrindinės kryptys.

Pirmoji – galima politinė korupcija ir užsienio kyšiai. Dokumente teigiama, kad, remiantis viešai prieinamais JAV Kongreso duomenimis, Lietuvos pareigūnams buvo išmokėtos milijoninės sumos už nelegalių ir slaptų CŽV kalėjimų, kitaip dar žinomų prezidento Valdo Adamkaus vardu, išlaikymą ir aptarnavimą. Kaip žinoma, Lietuvos prokuratūra sąmoningai netiria šių lėšų kilmės ir taip faktiškai dengia tarptautinį pinigų plovimą.

Antroji kryptis – strateginio tranzito ir energetikos sabotažas. Pareiškėjų teigimu, Lietuvos valdžios sprendimai blokuoti strateginį tranzitą, įskaitant trąšų ir kitų krovinių judėjimą, buvo priimti ne Lietuvos ir ne Europos interesais, o veikiant svetimai valiai.

Trečiasis kaltinimas – piktnaudžiavimas ES lėšomis. Dokumente teigiama, kad teisėsaugos institucijos Europos Sąjungos finansavimą, skirtą teisinės valstybės stiprinimui, naudoja visai kitam tikslui – politinei cenzūrai ir piliečių persekiojimui. Kitaip tariant, tai, kas oficialiai turėtų stiprinti teisę, esą paversta įrankiu dorotis su nepatogiais žmonėmis.

E. Švenčionienė ir K. Juraitis taip pat nurodo, kad patys yra persekiojami baudžiamojoje byloje Nr. 1-35-1036/2025. Todėl jie reikalauja, kad Europos prokuratūra skubiai atliktų Lietuvos prokuratūros veiksmų auditą ir nustatytų, ar jų atžvilgiu vykdomas procesas nėra tik dūmų uždanga aukšto lygio korupcijai bei nusikaltimams prieš ES finansinius interesus nuslėpti.

Svarbu ir tai, kad šis kreipimasis jau peržengė vien viešo pareiškimo ribas. E. Švenčionienės ir K. Juraičio dokumentas į Europos prokuratūrą ne tik išsiųstas – jis jau ir užregistruotas. Iš pateikto Europos prokuratūros sistemos patvirtinimo matyti, kad pranešimas priimtas ir jam suteiktas registracijos numeris PP.00787_2026_LT.

Taigi, į Briuselį pasiųstas ne šiaip emocinis skundas ar dar vienas garsus pareiškimas. Pasiųstas labai konkretus signalas apie galimą sistemą, kurioje baudžiamasis persekiojimas gali būti naudojamas kaip priedanga politinei korupcijai, finansiniams nusikaltimams ir veikimui prieš pačios Europos Sąjungos interesus dangstyti. 

Turint omenyje, kad Lietuvoje su stambaus masto korupcijos temomis jau siejami ir aukščiausio lygmens valstybės politikai, o viešojoje erdvėje šiuo metu ypač garsiai skamba ką tik buvusio Lietuvos demokratų lyderio, buvusio Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio, bei Landsbergių partijos atstovo, buvusio Žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus pavardės, šis E. Švenčionienės ir K. Juraičio kreipimasis gali tapti dar vienu signalu, kad Lietuvoje susikaupęs korupcijos perteklius pernelyg stipriai veržiasi per kraštus.