„Smėlio laikrodžiai“ – pirmasis Justės Janulytės albumas

Muzikos informacijos ir leidybos centro seriją „Šiuolaikinis kompozitorius“ neseniai papildė naujas leidinys „Smėlio laikrodžiai“, skirtas Justės Janulytės kūrybai. DVD, į kurį buvo įrašytas pasaulinio pripažinimo sulaukęs audiovizualinis performansas „Smėlio laikrodžiai“ bei jo kūrybinės grupės interviu, CD su penkiais ryškiausiais pastarojo meto kompozitorės darbais ir dvikalbis bukletas – toks solidus yra pirmasis autorinis jaunos kompozitorės albumas.

Nė vienas lietuviškas projektas iki šiol nėra sulaukęs tokio didelio tarptautinio susidomėjimo kaip „Smėlio laikrodžiai“ – performansą į savo renginių programą įtraukė Europos šiuolaikinės muzikos festivalių tinklas „Réseau Varèse“, o numatytoji gastrolių programa buvo gerokai viršyta. Lietuvių ir italų menininkus suvieniję „Smėlio laikrodžiai“ apkeliavo svarbiausias Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Olandijos, Italijos, Ispanijos, Prancūzijos, Lenkijos, Belgijos, JAV šiuolaikinės muzikos scenas. Neeilinė šio projekto, gimusio 2010 metais „Gaidos“ festivalio užsakymu, sėkmė ir tapo nuginkluojančiu akstinu parengti J. Janulytės kūrybinę panoramą fiksuojantį leidinį, nors brandžių opusų jos kūrinių sąraše buvo apsčiai ir iki tol.

Kaip tvirtina pati kompozitorė, naujasis leidinys žymi svarbiausius jos kūrybinės biografijos etapus ir pristato kartu juos išgyvenančius ištikimiausius muzikos atlikėjus – kamerinį orkestrą „Sinfonietta Rīga“ ir jo meno vadovą Normundą Šnē, italų violončelininką Francesco Dilloną, videomenininką Lucą Scarzellą ir kt. Būtų galima net apibendrinti, kad albumas yra itališkai baltiškas: tiek „Smėlio laikrodžių“ komanda, tiek ir visi kiti kompaktinėje plokštelėje įrašyti kūriniai vienija lietuvių, latvių, estų ir italų kūrybines pajėgas. Akylesnis klausytojas-stebėtojas čia įžvelgtų ir biografinių momentų iš kompozitorės gyvenimo – nuo baltiškųjų šaknų, įtakų ir išsilavinimo palaipsniui atkeliaujama iki Italijos.

Leidinyje įrašytoje J. Janulytės muzikoje įvairiomis formomis atsiskleidžia kompozitorės susikurtas monochrominis kūrybos metodas, kaip taikliai jį yra įvardijusi pati autorė, bei vizualus mąstymas. Pastarasis išryškėja ne tik vidinėse kūrinių struktūrose ar inspiracijose („Debesų stebėjimas“, „Naktų ilgėjimas“, „Akvarelė“, „Tekstilė“), bet aiškiai regimas ir išoriškai, pavyzdžiui, „Smėlio laikrodžiuose“. Juos kūrėja vadina tiksliausia ir paveikiausia išraiška to, kas buvo mėginta išgauti viso dešimtmečio laikotarpiu. Beje, naujasis leidinys kaip tik ir sutampa su pirmuoju J. Janulytės kūrybiniu dešimtmečiu, kurį ji skaičiuoja nuo kompozicijos bakalauro studijų pabaigos ir pirmųjų išties savitų kūrinių, užčiuopusių iki šiol vis dar artimą ir aktualumo nepraradusią estetiką.

DVD išleistas bendradarbiaujant su „Vilniaus festivaliais“, viso albumo leidybą parėmė LR kultūros ministerija ir Kultūros rėmimo fondas.