„The New York Times“: tapo aišku, kodėl Belgija – teroro irštva

Molenbeko merė turėjo teroristų sąrašą, bet nieko nedarė

Praėjus dviem savaitėms po teroro aktų Paryžiuje, paaiškėjo, kad Belgijos valdžia likus mėnesiui iki jų jau turėjo įtariamų teroristų ir atakų planuotojo sąrašą, tačiau Briuselio Molenbeko rajono merė mano, kad tai ne jos atsakomybė pateikti tokią informaciją. 55 metų Molenbeko merė Fransuaz Schepmans (Françoise Schepmans) turėjo daugiau kaip 80 įtariamųjų teroristų vardus ir pavardes bei adresus. Ši informacija buvo paremta Belgijos saugumo tarnybų surinktais duomenimis, o sąraše – net trys Paryžiaus atakų dalyviai: organizatorius Abdelhamidas Abaudas (Abdelhamid Abaaoud) ir broliai Salahas bei Brahimas Abdeslamai (Salah Abdeslam, Brahim Abdeslam).

„Ką aš turėjau daryti su jais? Ne mano tai darbas gaudyti teroristus“, – dienraščiui „The New York Times“ atrėžė Molenbeko merė.

A. Abaudas planavo dar bent vieną teroro aktą Paryžiuje

Teroro aktų Paryžiuje, kurių metu žuvo 130 žmonių, organizatorius A. Abaudas gyveno Molenbeke, o į Siriją kariauti kartu su „Daesh“ („islamo valstybe“, IS) išvyko 2014 m. pradžioje. Jis nukautas policijos reide Paryžiaus Sendeni priemiestyje praėjusią savaitę.

Paryžiaus prokuratūra išsiaiškino, kad pokalbiai telefonu įrodo, jog A. Abaudas buvo Bataklane vykusio koncerto scenoje. Šioje vietoje buvo nužudyta 90 žmonių. Prancūzų teisėsaugininkų manymu, teroristas planavo dar vieną ataką Paryžiaus verslo kvartale „La Défense“ po kelių dienų nuo lapkričio 13-osios. Ją sustabdė policijos reidas Sendeni, kai buvo aptiktos A. Abaudo pusseserė ir dar vienas nusikaltėlis.

Kodėl Belgija tapo teroristų irštva?

Belgijos poelgis sukėlė didelį atgarsį visuomenėje. Belgija, neturinti vyriausybės jau daugiau kaip 540 dienų, tapo Europos teroristų irštva, „tikra musulmonų barbarų baze“. Tokią retoriką naudoja flamandų nacionalistai.

Interviu radijo stočiai „Europe 1“ F. Schepmans prisipažino žinojusi, kad „teroristų tinklas buvo sukurtas Molenbeke“, tačiau pareiškė, kad „tai šalies saugumo tarnybų reikalas kontroliuoti, ką sako pamokslininkai, o savivaldybės užduotys yra kitokios“. Molenbeko merė pasakojo, kad „religinis fundamentalizmas Molenbeke išaugo ir nebuvo prižiūrimas 1970–1980 metais.

Plačiau apie tai, kaip Belgija tapo viso pasaulio teroristų irštva, galite skaityti čia. 

Ekspertai teigia, kad Belgijos kaip teroristų irštvos fenomenas nestebina, nes ši šalis yra dirbtinė: ją sudaro prancūzai (valionai) ir olandai (flamandai), taip pat esama ir vokiečiakalbių gyventojų. 11,2 mln. gyventojų turinčioje nedidelėje valstybėje po 2010 m. nepavykusių rinkimų jos sostinė buvo paralyžiuoti, o politinio elito atstovai vienas į kitą rodė pirštus, kas kaltas dėl nepatikrintų džihadistų.

Vienas Italijos dienraštis Belgiją pavadino Belgistanu, o Vokietijos žiniasklaida pareiškė, kad Belgijai „kaput“. Prancūzų rašytojas Erikas Zemuras (Éric Zemmour) interviu per radiją pasakė, kad „vietoje Rakos Sirijoje Prancūzija turėtų bombarduoti Molenbeka“.

Išties Belgija turi begalę institucijų, politinių partijų, ideologijų, dėl kurių šalis kaltinama nestabilumu ir terorizmo grėsme. Surasti brolius teroristus iš Molenbeko buvo nesunku: jie gyveno vos už 100 metrų nuo miesto rotušės, jų namas buvo aiškiai matomas iš merės antrame aukšte esančio biuro. Trečiasis brolis dirbo F. Schepmans administracijoje.

Briuselyje yra trys parlamentai, 19 savivaldybių ir dvi žvalgybos (karinė ir civilinė), taip pat antiteroristinis padalinys, kurio vadovas, išsekintas politinių batalijų, atsistatydino liepą, bet iki šiol faktiškai jam vadovauja.

Knygos „Belgijos saugumo sistema“ autorius Larsas Bovė (Lars Bové) sako, kad Belgijoje buvo prastas bendradarbiavimas tarp skirtingų valdžios ir saugumo tarnybų sluoksnių. Tai nestebina, žinant, kad kai kur belgai tarpusavyje nesusikalba: flamandai nenori nieko girdėti apie valionus, kalbančius prancūzų kalbos dialektu, o valionai – apie flamandus, kalbančius olandų kalbos dialektu.

Nugalėjus Napoleoną 1815 m., Vienos kongresas katalikiškąją Belgiją prijungė prie Olandijos, kurią valdė karalius protestantas. Ši sąjunga sukėlė neramumus, maištą, todėl 1831 m. didžiosios Europos galios įkūrė Belgijos karalystę.

Buvęs žvalgybininkas: jei Belgijoje nepriklausai partijai, negali būti valdžioje

„Viskas Belgijoje politizuota. Negali būti administracijoje, ypač aukštesnėse pareigose, jei nepriklausai partijai“, – pareiškė buvęs Prancūzijos žvalgybos tarnybos pareigūnas Klodas Monikė (Claude Moniquet), dabar turintis nuosavą rizikos analizės kompaniją Briuselyje.

Pasak flamandų nacionalistų, dėl teroristų Belgijoje kalti prancūzakalbiai belgai. Flamandiški miestai Antverpenas, Briugė ir kiti su teroristais susidorojo labai greitai. Didžiausias Flamandijos miestas Antverpenas šiemet surengė didžiausią Belgijos istorijoje teroristų teismą, kuriame nuteista per 40 nusikaltėlių, apkaltintų kovojus išvien su teroristais Sirijoje.

Olandų rašytojas Arturas van Amerongenas (Arthur van Amerongen), gyvenęs Molenbeke, savo knygoje „Briuselis: Eurabia“ rašo, kad niekass nesidomėjo augančiu musulmonų radikalizmu šiame Briuselio regione, nes bijojo būti apkaltintas rasizmu ir neapykanta prancūzams, kurie Molenbeke dominuoja“ „Tai Belgijos liga. Visi visada sako, kad tai ne jų klaida, ir jie dažnai teisūs.“

Kas yra Molenbekas?

Briuselio Molenbeko (oland. Malūno Upelis) rajone (oland. Sint-Jans-Molenbeek, pranc. Molenbeek-Saint-Jean), kuris yra viena iš 19 Briuselio savivaldybių, priklausančiam flamandų bendruomenei, gyvena apie 100 tūkst. žmonių. Rajono plotas 5,89 kv. km., žmonių tankumas 16 tūkst. kv. km. Molenbeko kaimelis istorijoje žinomas nuo XIII a., jis vadintas Mažuoju Mančesteriu, žinomas kaip piligrimystės prie Šv. Gertrūdos (621–659) šaltinio vieta. 

Per pastaruosius dešimtmečius Molenbeke apsigyveno daug marokiečių, pakistaniečių ir turkų. Pastatytos kelios mečetės. 

Molenbeke nuo 2001 m. prasidėjo teroro aktai. 2001 m. talibų nužudytas Maroke gimęs, Molenbeke gyvenęs prieš talibus pasisakęs Ahmadas Šachas Masudas (Ahmad Shah Massoud). 

2004 m. Madrido traukinių sprogdintojas Hasanas el Haskis (Hassan el Haski) kurį laiką gyveno Molenbeke. 

2012 m. birželį islamistas, įkvėptas organizacijos Sharia4Belgium propagandos, Molenbeko metro stotyje subadė du policininkus, kurie išgyveno. 

2014 m. gegužę Belgijos žydų muziejuje septynis žmones nužudęs Mehdis Nemušas (Mehdi Nemmouche) gyveno Molenbeke, čia jis pirko atakai naudotus ginklus. 

2015 m. rugpjūtį Talio traukinį, važiavusį iš Belgijos į Prancūziją, užpuolęs ir vieną žmogų šaudydamas sužeidęs buvęs vadinamosios islamo valstybės narys Ajubas el Chazanis (Ayoub el Khazzani) kartu su seserimi gyveno Molenbeke. 

Bent vienas iš lapkričio 13 d. Paryžiaus atakų teroristų (Salahas Abdeslamas) gyveno slėpėsi Molenbeke, o šiame rajone gyveno kitas šių atakų vykdytojas Abdelhamidas Abaudas. 

Šaltinis: nytimes.com