Kalbant diplomatiniu žargonu, tai, kas dabar vyksta aplink Ukrainą, yra beprotybė.
Jungtinėms Valstijoms būtina visą dėmesį ir resursus sutelkti pandemijos, baisios ekonominės nelygybės, žiauraus skilimo tarp rasių, katastrofinių klimato pokyčių sukeltų problemų sprendimui. O kadangi administracija ruošiasi priešstatai su Kinija, mums mažiausiai reikalingas netiesioginis arba, neduok Dieve, tiesioginis karas su rusais dėl Ukrainos.
Problema ta, jog Jungtinės Valstijos blogai užsiima diplomatija. Pasipūtusiai manydami, kad po Sovietų Sąjungos suirimo JAV tebėra vienintelė supervalstybė pasaulyje, mes sunkiai sutinkame daryti kompromisus ir manome, jog visada pasieksime savo.
Jėgų mes turime pakankamai. Už JAV ribų mes turime apie 800 karinių bazių - daug daugiau negu diplomatinių misijų. (Rusija už posovietinės erdvės ribų karines bazes turi tik Sirijoje.) Mes naudojame ekonomines sankcijas, įvesdami jas ir grasindami jomis pačioms įvairiausioms šalims nuo Venesuelos iki Rusijos. Mes kalbame apie taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, tačiau laikomės šios tvarkos tik tada, kai patys nustatome taisykles. Ir dažnai darome taip, kad mums šios taisyklės negalioja.
Todėl, kai Putinas pareikalavo, kad JAV sutiktų nepriimti į NATO Ukrainos ir Gruzijos, Amerikos delegacijos derybose vadovė Vendi Šerman (Wendy R. Sherman) atsainiai pavadino šiuos reikalavimus „nepriimtinais“, o po to pareiškė, kad JAV niekam neleis „drausti NATO atvirų durų politikos“.
Tai kvailas pozavimas. Trys Amerikos prezidentai – Barakas Obama (Barack Obama), Donaldas Trampas (Donald Trump) ir Baidenas (Biden) – daugiau negu aiškiai pareiškė, jog Jungtinės Valstijos neturi tokių nacionalinių interesų, kad siųstų savo karines pajėgas ginti Ukrainos ar Gruzijos. NATO vargu ar kada nors priims šias valstybes (nes aljanso įstatai draudžia priimti valstybes su ginčytinomis sienomis, o Rusija lengvai gali padaryti taip, kad jos niekada negautų tokios galimybės). Bet mes vis tiek išeiname į tribūną ir tvirtiname, kad Ukraina turi teisę tapti aljanso nare.
Ukraina suteikia Baidenui progą diplomatijai. Pavyzdys čia galėtų būti Austrija. XX amžiaus šeštojo dešimtmečio viduryje, kai įsibėgėjo „šaltasis karas“ ir prasidėjo ginklavimosi varžybos, SSRS, JAV, Britanija ir Prancūzija susitiko spręsti klausimo, ką daryti su Austrija. Per 13 dienų kankinančių derybų šalys susitarė garantuoti Austrijos nepriklausomybę ir neutralitetą ir išvedė iš jos visas okupacines pajėgas.
Nėra abejonės, kad tokia alternatyva daug daugiau tinka Ukrainai, mūsų sąjungininkams Europoje ir mums patiems, negu karas su rusais iki paskutinio ukrainiečio. Ukraina suskaldyta. Visuotinė korupcija ir aršūs nesutarimai griauna jos ekonomiką ir demokratiją. JAV ir Rusijos įsikišimas dar labiau komplikavo situaciją. O nepriklausomybė su garantuotu neutralumu duoda šiai šaliai išgijimo šansą.
Tam reikės sudėtingų kompromisų. Rusams teks garantuoti Ukrainos nepriklausomybę ir sutikti apriboti grasinančius karinius manevrus net savo teritorijoje. JAV teks atidėti į gilų stalčių savo paklydimus dėl NATO. Ukrainiečiams teks sutikti su federacine sistema, kuri suteiks garantijas jos rusakalbiams gyventojams. Putinas ir Baidenas patirs aršią kritiką iš agresyviai nusiteikusių vanagų, kurie pradės klykti apie kapituliaciją ir autoriteto praradimą.
Agresyvų kursą palaiko daugiausia komentatoriai, kurie kariauja sėdėdami sofose. Bet daugumai amerikiečių iki gyvo kaulo nusibodo nesibaigiantys karai tolimose šalyse. Baidenas galėtų pamatyti, kad sureguliavimas yra populiaresnis už įtampos palaikymą. Klausimas tas, ar Putinui ir Baidenui užteks jėgų, kad apsispręsti susilaikymo, dialogo ir bendradarbiavimo naudai vietoje to, kad aklai slinkti karo link.
Šaltinis: washingtonpost.com
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
