Skelbiame Nepriklausomybės Akto signataro Algirdo Endriukaičio laišką užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkui Benediktui Juodkai, kuriame prašoma paaiškinti Lietuvos užsienio politiką Rusijos FSB (Federalinė saugumo tarnyba, rus. ФСБ) atžvilgiu.
JAV Senato 2000 m. vasario 24 d. rezoliucijoje ,,Taikus konflikto Čečėnijoje sprendimas“ tvirtinama: Atsižvelgiant į tai, kad Čečėnijos žmonės turi įstatyminę teisę gintis nuo Rusijos Federacijos Vyriausybės jėgos naudojimo /.../ Paremti Jungtinių Tautų Vyriausiosios žmogaus teisių komisarės kvietimą atlikti Rusijos kariuomenės Čečėnijoje įvykdytų karo nusikaltimų tyrimą /.../
Stebint Lietuvos užsienio politiką Rusijos FSB atžvilgiu susidaro įspūdis, kad Lietuva neturi solidžios, vientisos, atsakingos, principingos, pariteto ir humanizmo principais pagrįstos valstybės politikos. Lietuvos valstybės saugumo departamentas (VSD), Generalinė prokuratūra ir teismai šį klausimą sprendžia absoliučiai autonomiškai, vasališkai perimdami minėtai organizacijai būdingą teisinį, politinį, moralinį bei istorinį vertinimą ir pamindami esmines Lietuvos valstybingumo ir žmogiškumo vertybes. Svarbiausia: nėra analizės, vertinimo ir atsakomybės.
Principinė Didžiosios Britanijos pozicija
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague pirmojo oficialaus vizito į Maskvą metu 2010-10-13 pareiškė, kad po Aleksandro Litvinenkos nunuodijimo Londone 2006 m. nutraukia bendravimą su Rusija terorizmo klausimais. 2011-09-12 Maskvoje lankęsis Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas priminė, kad Rusija nebendradarbiauja tiriant A. Litvinenkos nužudymą, ir pareiškė: Savo nuostatos nepakeitėme. Apie tokių ryšių atnaujinimą nekalbame kaip apie galimybę ("Lietuvos rytas“, 2011-09-13, p. 7).
Skotland Jardas turi vieną Rusijos slapto dokumento kopiją. Jame numatytas neteisėtų teroristinių organizacijų ir grupuočių, ekstremistinių darinių ir asociacijų lyderių bei individualių asmenų, neteisėtai palikusių Rusijos teritoriją bei ieškomų teisėsaugos pareigūnų, eliminavimas už Rusijos ribų – buvusiose sovietų šalyse ir Europos Sąjungoje. Nurodoma suburti itin gerai pasirengusius specialiuosius būrius ir grupes, kurie ypatingomis sąlygomis dirbtų Vakarų Europoje ir Europos Sąjungos šalyse. Kalbama apie ,specialiai apmokytus agentus analitikus, dirbsiančius Europos Sąjungos šalyse. Dokumentą 2003 m. kovo 19 d. pasirašė pulkininkas generolas Michailas Nečajevas. Žudikams reikėjo įstatymu įteisinti savo veikas ir užsitikrinti gynybą, bet šio akto nepakako. Tai įtvirtinta slaptais teisės aktais, kuriuos Rusija priėmė 2006 m., nors FSB žudymai vyko ir iki šių aktų priėmimo.
FSB žudymai Rusijoje šiandien
Šiandienė FSB praktika, kaip akivaizdu jau vien iš Čečėnijos pavyzdžio, tęsia iš istorijos žinomą žiaurių stalinistinių persekiojimų, bauginimo ir žudymo tradiciją. Žudymai Čečėnijoje ir Rusijoje yra įprastinis kasdienis sisteminis darbas, kuris Vakaruose jau nekelia nusistebėjimo arba stengiamasi to visai nematyti. 1996 metais nužudytas teisėtai išrinktas pirmasis Čečėnijos prezidentas Džocharas Dudajevas. 2000-aisiais Lefortovo kalėjime nukankintas Čečėnijos parlamento pirmininkas Ruslanas Alichadžijevas, nedalyvavęs kariniuose veiksmuose. Rusijos lageriuose 2002-aisiais nužudytas Čečėnijos vicepremjeras Turpalas Atgerijevas, 2004-aisiais nunuodytas karo vadas L. Ismailovas. 2005-aisiais Čečėnijoje nužudytas Čečėnijos prezidentas Aslanas Maschadovas. 2005-aisiais, kaip manoma, dalyvaujant FSB, nužudytas Rusijos Dūmos deputatas Sergejus Jušenkovas, savarankiškai atlikęs „Nord Ost“ įvykių tyrimą. 2006-aisiais Maskvoje nužudyta čečėnų tautos teisių gynėja žurnalistė Ana Politkovskaja, 2008-aisiaias Ingušijoje – žmogaus teisių gynėjas M. Jevlojevas, 2009-aisiais Čečėnijoje - žmogaus teisių gynėja Natalija Estemirova ir Zarema Sadulajeva, Maskvoje - Grozno vicemeras Gilani Šepijevas, čečėnų teisių gynėjas advokatas Stanislavas Markelovas kartu su čečėnų teisių gynėja žurnaliste Anastasija Baburova. Jau nekalbame apie šiaip kasdien Čečėnijoje dingstančius žmones, kuriuos aprauda tik artimieji.
Rusijos FSB kaip nusikalstama tarptautinė teroristinė organizacija
1998 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos Seimas įstatymu įvardijo Rusijos KGB kaip nusikalstamą organizaciją. Šiandienė Rusijos FSB yra KGB doktrinos ir praktikos perėmėja. Ji leidžia sau vykdyti nusikaltimus ne tik Rusijos teritorijoje, bet ir visame pasaulyje.
Čia galima prisiminti ir gerai žinomą Rusijos požiūrį į jų dalyvavimą Medininkų ir Sausio 13-osios žudynėse, kurį liudija nebendradarbiavimas atliekant tyrimą ir bandymas išvengti teisinio vertinimo. Maskvoje atidengtas paminklas su įrašu, kuriuo už Sausio 13-osios veiksmus Vilniuje pagerbti FSB smogikai iš „Alfa“ grupės.
2001 metais Azerbaidžane, Baku mieste, nužudytas čečėnų karo vadas M. Karijevas, 2003-iaisiais Baku - Čečėnijos prezidento patarėjas V. Ibragimovas, 2004-aisiais Katare susprogdintas Čečėnijos viceprezidentas Zelimchanas Jandarbijevas, 2006-aisiais Londone radioaktyviomis medžiagomis nunuodytas čečėnų teisių gynėjas A. Litvinenka, 2008-aisiais Turkijoje, Stambule, nužudytas čečėnų karo vadas Islamas Džanibekovas, 2009-aisiais Austrijoje – perbėgėlis iš Kadyrovo gretų Umaras Izrailovas, 2009-aisiais Stambule – karo vadas M. Atajevas. 2011-aisiais Stambule nužudyti pasipriešinimo dalyviai čečėnai Berg-Chadži Musajevas, Rustamas Altemirovas ir Zaurbekas Amrijevas.
2009 m. čečėnas Ruslanas Chalidovas, buvęs kadyrovininkų stovykloje, atvyko į Norvegiją ir prisipažino, kad buvo atsiųstas į šią šalį nužudyti čečėnų diasporos lyderio M. Očerhadži.
Lietuvai FSB - teisiškai patikimas ir humaniškas partneris
2004 metais Rusijai paprašius Lietuvos valstybės gynybos tarybos lygmeniu buvo nuspręsta uždaryti čečėnų Kavkazcenter tinklalapio retransliaciją iš Lietuvos, ir tai savavališkai, vykdydama vadovybės nurodymus, be teismo sprendimo, atliko Lietuvos VSD. Tai buvo precedentinis neteisinio elgesio ir reakcijos į tokio pobūdžio prašymus pavyzdys. O Švedijos institucijos į analogišką Rusijos prašymą atsakė, kad jos negali uždrausti žodžio ir informacijos laisvės. Įmonė ,,Pro Caucasus“, registruota Švedijos Karalystėje esančioje bendrovėje ,,House of Ports AB“, tebedirba ir toliau aptarnauja minėtą tinklalapį.
2011 metais Rusija, matydama Lietuvos nuolaidumą ir iniciatyvą Eglės Kusaitės byloje, vėl kreipėsi į Lietuvą kaip į patikimą partnerį, norėdama gauti informaciją iš Lietuvoje veikiančios įmonės ,,Elneta“. Lietuvos generalinė prokuratūra 2011-03-21 gavo Maskvos miesto Basmano rajono teismo teisėjo A. G. Karpovo nutartį atlikti Lietuvos įmonėje ,,Elneta“ poėmį. Nurodyta paimti elektroninių pranešimų tekstus, išsiųstus ir gautus minėto tinklalapio elektroninio pašto [email protected] adresu nuo 2002-06-16 – t. y. net per 9 metus! Prašymo motyvacija, kaip Rusijos FSB įprasta, - ,,dėl čečėnų terorizmo“. Pats faktas, kad nurodytas tokios didelės apimties poėmio objektas, liudija apie išankstinį įsitikinimą Lietuvos pusės paslaugumu. Rusija savo prašymą formulavo atvirai: pateikti informaciją apie tekstus, adresus ir autorius, kurie siuntė žinutes į tinklalapį.
Primintina, kad Maskvos Basmano teismo pavadinimas yra tapęs susidorojimo su disidentais ir pasityčiojimo iš teisingumo Rusijoje simboliu, todėl Lietuvos pagalba šiam teismui reiškia jo tarptautinį legitimavimą, paremiant Rusijos pusę kolonijiniame kare Čečėnijoje. Rusijos disidentų tai buvo įvertinta kaip parama Rusijos teismo vykdomam ,,teisingumui“. Beje, reikia pažymėti, kad visas bylas, susijusias su tariamu ar tikru terorizmu, Rusijoje tiria išimtinai tik FSB.
2011-06-02 Lietuvos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Mindaugas Dūda pateikė prašymą Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui dėl nutarties Rusijos prašymu sankcionuojant informacijos poėmį įmonėje ,,Elneta“.
Jau kitą dieną, 2011-06-03, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekerauskienė priėmė nutartį leisti įvykdyti šios informacijos poėmį ir perdavimą Rusijai. Lietuvos kriminalinės policijos biuras tą darbą atliko. Žinoma, Lietuvai nebus pranešta, kas tuo pagrindu Rusijoje buvo suimtas ir bus nuteistas. Lietuvos prestižas Rusijoje ,,pakils“, o Lietuvos žmonės apie šią išdavystę nežinos.
Lietuvos generalinė prokuratūra veikė savarankiškai ir net neinformavo apie Rusijos prašymą Vidaus reikalų ministerijos. 2011-09-11 mes informavome apie poėmį Vidaus reikalų ministeriją, kuri 2011-09-22 pranešė, kad dėl to Generalinėje prokuratūroje pradėtas tyrimas (!). Ar dar yra prasmės kalbėti apie kokią nors koordinaciją ir subordinaciją pačioje prokuratūroje, jei šioje institucijoje nežinoma, kas ir ką veikia? Juk tenka daryti išvadą, kad prokuroras M. Dūda veikė absoliučiai savarankiškai, pagal savo paties iškreiptą suvokimą, kuriame nebėra esminių valstybingumo orientyrų. Tai rodo, kad santykių su FSB srityje Lietuvoje tvyro visiška anarchija ir chaosas.
2011-10-04 Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Irmantas Mikelionis paaiškino, kad prokuroras M. Dūda veikė /.../ vadovaudamasis įstatymais ir protingumo principu /.../, todėl viskas atlikta teisingai ir pamatuotai. Kokiu „protingumo principu“ palaikant santykius su Rusijos FSB galima remtis? Toliau prokuroras viską paverčia paslaptimi, neatsakydamas į esminį klausimą: ar galima talkininkauti tarptautinei nusikalstamai organizacijai – Rusijos FSB? Aukštesniajam prokurorui I. Mikelioniui toks klausimas net nekyla. Jis praneša, kad pagal BPK 177 str. duomenys neskelbtini. O mums kyla: ar Rusijos FSB perduotuose duomenyse nefigūruoja Lietuvos ir kitų šalių piliečiai, ar jie negali nukentėti, ar kaip nors kitaip negali būti pažeistos jų teisės, informacijai patekus į nežmoniškas Rusijos FSB rankas? Šis epizodas – pavyzdys vasališko patarnavimo Rusijos FSB, o tai padaręs pareigūnas priėmė vienasmenį, su moralės, atsakomybės ir pariteto principais nesuderinamą sprendimą, kuriuo teršiamas valstybės prestižas.
Šioje istorijoje lieka neatsakyti kausimai:
- kuris Lietuvos prokuroras priėmė nutartį atlikti poėmį įmonėje ,,Elneta“?
- kas įgaliojo prokurorą M. Dūdą kreiptis su minėtu prašymu į teismą?
- kokiu nacionalinio saugumo ir Lietuvos piliečių teisių apsaugos pagrindu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekerauskienė žaibiškai priėmė nutartį atlikti poėmį Rusijos FSB naudai?
- kas (prokuroras?) įpareigojo policiją atlikti poėmį?
- kodėl apie Rusijos prašymą iš anksto nebuvo informuota VRM?
- kuris prokuroras pateikė Rusijai poėmio informaciją?
- kokia buvo Rusijos reakcija gavus Lietuvos informaciją?
Taigi, valstybės pareigūnai slepia nuo Lietuvos piliečių teisine prasme abejotinus ir galimai pavojingus bei nusikalstamus Rusijos FSB veiksmus, t. y. prisiima prerogatyvą bendrauti su visuotinai nusikalstama pripažinta organizacija - Rusijos FSB.
Retorinis klausimas: kaip mes, kurie patys patyrėme šios organizacijos vykdytas represijas ir persekiojimą, turime jaustis, kai Lietuvoje laisvų žmonių teisėmis šeimininkauja Rusijos FSB?
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija - Rusijos politinės ir teisinės įtakos erdvėje
2012-01-18 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijoje konsultacijose su Rusijos atstovais buvo suderintas susitarimo tekstas dėl bendradarbiavimo kovojant su nusikalstamumu ir pasirašytas konsultacijų protokolas. Šiose konsultacijose dalyvavo Lietuvos Respublikos VRM, Policijos departamento ir Generalinės prokuratūros atstovai. Rusijai atstovavo Rusijos vidaus reikalų ministerijos, užsienio reikalų ministerijos, Federalinės finansų stebėjimo tarnybos, Rusijos Federacijos tyrimo komiteto, FSB bei Rusijos ambasados Lietuvoje darbuotojai. Kyla labai primityvus klausimas: kodėl visuomet Rusijos FSB?
2012-03-22 Lietuvos Respublikos Seime užregistruotas Lietuvos VRM parengtas susitarimo projektas ,,Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės susitarimas dėl bendradarbiavimo kovojant su nusikalstamumu, visų pirma su organizuotu nusikalstamumu“.
Atkreiptinas dėmesys, kad konsultacijose dalyvavo 3 Lietuvos institucijos (dėl kokių motyvų paritetiškai nedalyvavo Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir VSD, gal jausdami gėdą?) ir 6 Rusijos institucijos, įskaitant Užsienio reikalų ministeriją ir FSB.
Penkių puslapių susitarimo projekto 1 straipsnio ,,Bendradarbiavimo kryptys“ pirmame punkte nurodyta kova su terorizmu ir jo finansavimu. Įdomiai skamba šio straipsnio 3 punktas, apibrėžiantis, kad ,,šis Susitarimas neapima teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose ir ekstradicijos klausimų“. Žinoma, kad Lietuvos ir Rusijos 1995-01-21 pasirašyta ,,Sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ tebegalioja ir čia šalių susižinojime veikia tik dvi abiejų šalių institucijos - teisingumo ministerijos ir generalinės prokuratūros. Tokiu būdu šis susitarimas tampa galingu sutarties išplėtojimu ir supaprastinamu, nes pagal susitarimą gauta informacija praktiškai bus pakankama greitiems procesiniams veiksmams vykdyti. Svarbu, kad būtų prieiga, o apiforminti galima ir pagal Alesio Beliackio bylos pavyzdį.
Dabar susitarimo projekte numatyta, kad veikia 8 Rusijos tarnybos: Vidaus reikalų ministerija, FSB, Federalinė muitinės tarnyba, Federalinė narkotikų apyvartos kontrolės tarnyba, Federalinė finansų monitoringo tarnyba, Rusijos generalinė prokuratūra, Ikiteisminio tyrimo komitetas, Federalinė migracijos tarnyba. Iš Lietuvos pusės turėtų bendradarbiauti 6 tarnybos: VRM, Policijos departamentas prie VRM, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie VRM, Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos ir Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Įdomus momentas: kodėl ir kokiu pagrindu aktyvus vaidmuo organizuojant ir vykdant susitarimą suteiktas Rusijos užsienio reikalų ministerijai ir FSB, o analogiškos Lietuvos struktūros visai nedalyvauja? Kodėl susitarime dalyvaujančių Rusijos institucijų sąrašas toks gausus ir išplėstas?
Kokios bendradarbiavimo formos? Susitarimo 3 straipsnyje nurodoma: keitimasis informacija ir darbo patirtimi, stažuočių, konsultacijų ir seminarų organizavimas, pagalba ieškant besislapstančių asmenų, vykdant operatyvinius veiksmus, personalo kvalifikacijos kėlimas, bendrų mokslinių tyrimų organizavimas. Kiek ir kaip – susitars išvardytos institucijos. Galima numanyti, kaip plačiai atsiveria legalios galimybės Rusijos FSB apgaulei, šnipinėjimui ir šeimininkavimui.
4 straipsnyje, kuriame aptartas pasikeitimas informacija, numatytas nusikalstamų grupių sudėties, terorizmo finansavimo būdų, asmenų nurodymas, netgi slaptos arba įslaptintos informacijos teikimas pagal atskirą šalių susitarimą. Šiame pasikeitime informacija dalyvautų minėtosios 8 Rusijos ir 6 Lietuvos institucijos. Numatyta, kad prašymą galima perduoti ir žodžiu.
Susitarime numatyta galimybė perduoti ir asmens duomenis. Čia neva apsidraudžiama, kad ,,/.../ gavusios duomenis, kompetentingos institucijos gali juos naudoti tik tiems tikslams, kuriems jie buvo perduoti ir tokiomis sąlygomis, kokias nustatė juos perduodančios Šalies institucijos“. Kiek galima pasitikėti Rusijos FSB padorumu? Beje, numatyta, kad šalys teiks neatlygintiną pagalbą įrenginiais ir medžiagomis reikalams spręsti. Visa tai rodo Lietuvos nuostatą, kad Rusija yra absoliučiai legitimi, teisinė ir patikima valstybė. Čia galima įžvelgti valstybinės sąmonės lūžio liniją ir posovietinės teisinės erdvės bendrumą, paminant pariteto principą, kai kalbama apie Medininkų ir Sausio 13-osios bylų tyrimus.
E. Kusaitės byloje Lietuvos VSD aktyviai siekė Rusijos FSB paramos
Lietuvos VSD, turėdamas egoistinių ir materialinių interesų, imitavo, kaip patvirtino Lietuvos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas, antiteroristinius veiksmus. Tuo tikslu nuo 14 metų amžiaus, kaip 2008-02-11 rašte nurodė VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas Dainius Dabašinskas, jiems buvo žinoma nepilnametė, socialiai nesubrendusi Eglė Kusaitė, kuri bendravusi su čečėnais, nors jos šiandienėje byloje nefigūruoja nė vienas Lietuvoje buvęs čečėnas.
Lietuvos Respublikos VSD atstovas Rusijoje 2009-10-01 (raštu Nr. (65)-105-532 RN) asmeniškai perdavė Rusijos FSB tarptautinių ryšių valdybai informaciją apie E. Kusaitės bylą, nors teisės užmegzti tokius kontaktus neturėjo. Duomenys apie Maskvoje gyvenančius seserį ir brolį Aišą ir Apti Magmadovus perduoti likus 24 dienoms iki E. Kusaitės suėmimo Kaune. Kokios rūpestingos ir aktyvios paslaugos! FSB oficialus atstovas kontradmirolas V. I. Didyk savo 2 puslapių 2010-01-11 laiške Nr. 63 dėkoja VSD direktoriaus pareigas ėjusiam R. Vaišnorui už informaciją ir paramą.
Datos, aplinkybės ir faktai leidžia daryti išvadą, kad minėtus maskviečius čečėnus įdavė Lietuvos pusė, nes brutalų jų suėmimą FSB įvykdė tik 2010-01-19, t. y. praėjus 87 dienoms nuo tada, kai buvo suimta E. Kusaitė, arba 111 dienų nuo tada, kai informaciją apie juos Lietuva oficialiai perdavė Rusijai. Per tą laiką Rusijos FSB kurpė bylą Magmadovams. Beje, galima numanyti, kad kontaktų su Rusijos FSB būta dar anksčiau. Lietuvos perduotų duomenų pagrindu 2011-12-26 Magmadovai nuteisti 2 ir 6 metų laisvės atėmimo bausmėmis.
Rusijos čekistai Lietuvos generalinėje prokuratūroje
2010-03-16 generalinio prokuroro pavaduotojas Vytautas Barkauskas, atsižvelgdamas į Rusijos FSB 2010-02-19 prašymą, raštu leido jiems nuo 2010-03-22 Lietuvos teritorijoje dalyvauti tyrimo veiksmuose E. Kusaitės atžvilgiu byloje Nr. 171822 (Magmadovų byla Maskvoje). Rusijos generalinei prokuratūrai nusiųstas sutikimas, kad, atliekant ikiteisminį tyrimą Vilniuje, dalyvautų šie Rusijos FSB pareigūnai: M. A. Savickis – Rusijos FSB Tardymo valdybos skyriaus viršininkas; J. V. Šatalovas – Rusijos FSB operatyvinis darbuotojas; A. V. Fisiukovas – Rusijos FSB Tardymo valdybos vyresnysis tardytojas; N. A. Ponamariovas – Rusijos FSB Tarptautinio bendradarbiavimo valdybos darbuotojas. Rašte V. Barkauskas nurodė, jog neprieštarauja, kad išvardyti asmenys /.../ dalyvautų atliekant Lietuvos teritorijoje teisinės pagalbos prašyme nurodytus veiksmus. Be to, prokuroras papildomai šį dokumentą faksu (+7 495 929 86 24) nusiuntė ir Rusijos FSB (!).
Kyla konceptualus klausimas: kodėl Lietuva priima ne vieną tardytoją, o visą Rusijos FSB 4 asmenų brigadą? Mes manome, kad tikslas buvo psichologiškai įbauginti ir palaužti E. Kusaitę, kuri prieš tai buvo totaliai izoliuota. Neteisėtai vietoj 3 dienų, kaip leidžiama laikyti suimtuosius Vilniaus apskrities VPK areštinėje, prokuroras Justas Laucius 2009-10-26 raštu paprašė ją laikyti 15 dienų, ir tai buvo padaryta, galbūt tikintis, kad klaikios antisanitarinės sąlygos paveiks kaip gniuždymo priemonė. Vėliau ji buvo perkelta į Lukiškes, 28 dienoms išvežta į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinį skyrių ir po 137 suėmimo dienų bei totalinės izoliacijos pastatyta prieš 3 FSB tardytojų brigadą, kurių vienas, A. V. Fisiukovas, kaip nurodyta Rusijos teismo protokole, prieš tai tyčiojosi ir kankino Maskvoje teisiamą A. Magmadovą. Tai buvo akivaizdus ir brutalus psichologinis spaudimas E. Kusaitei, tenkinant Rusijos FSB interesus.
O koks buvo Rusijos FSB prašymas? Savo rašte Rusijos FSB nurodo: /.../ nuo 2010 metų kovo 22 d. leisti dalyvauti atliekant Lietuvos Respublikos teritorijoje tyrimo veiksmus E. Kusaitės atžvilgiu šiems FSB pareigūnams: /.../. Tyrimo veiksmai, be abejo, apima ir apklausas. Prokuroras Algimantas Kliunka, teisindamas Rusijos FSB pareigūnų dalyvavimą E. Kusaitės byloje, 2010-08-11 rašte dėl 2010-04-07 Generalinėje prokuratūroje įvykdytos apklausos nurodo: ,,Rusijos Federacijos pareigūnai Lietuvos Respublikoje jokių savarankiškų tyrimo veiksmų neturėjo teisės atlikti ir neatliko“, nors prokuroras V. Barkauskas leido atlikti ,,tyrimo veiksmus“. Visi trys Rusijos čekistai pasirašė E. Kusaitės apklausos protokolą. Kokio Baudžiamojo proceso kodekso straipsnio pagrindu?
Minėti Rusijos FSB atstovai Lietuvoje buvo 3 dienas. Fiksuota, kad bent jau paskutinę išvykimo iš Lietuvos dieną, balandžio 9-ąją, Rusijos FSB brigada Generalinėje prokuratūroje buvo maždaug nuo 10 iki 15 valandos, t. y. apie 5 val. Tai liudija apie labai patikimą tarnybų bendradarbiavimą. Lietuva pateikė Rusijos FSB 468 lapus kaltinamosios medžiagos apie E. Kusaitę, taip patvirtindama, kad įsitraukia į karą Čečėnijoje Rusijos pusėje, o rusai atsiuntė 5 tomus medžiagos.
Ministro R. Šimašiaus, viceministrų T. Vaitkevičiaus ir G. Andriulionio rusiškas benefisas
2011-07-22 Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme kaltinamoji E. Kusaitė Maskvos srities teismo prašymu buvo apklausta kaip liudininkė Magmadovų byloje. Jos pasirašyto apklausos protokolo kopija liko Lietuvos teisingumo ministerijoje. Ir kai ji, kaip asmens duomenų subjektas, paprašė suteikti galimybę susipažinti su tuo protokolu, ministras Remigijus Šimašius, viceministrai Tomas Vaitkevičius ir Gytis Andriulionis atsisakė leisti tai padaryti ir išsiuntė raštą Rusijos teisingumo ministerijai, prašydami, kad ši institucija leistų E. Kusaitei susipažinti su Lietuvos teisingumo ministerijoje esančia jos apklausos protokolo kopija. Tokio liokajiško pavaldumo Lietuvos istorijoje dar nebuvo.
Aš, kaip signataras, bandžiau E. Kusaitei šiuo reikalu padėti. Per 521 dieną trukusį teisminį nagrinėjimą Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjai Arūnas Kaminskas, Rūta Miliuvienė, Arūnas Kaminskas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjai Jūra Marija Strumskienė, Ramūnas Gadliauskas, Veslava Ruskan, Arūnas Sutkevičius ir teismo pirmininkas Ričardas Piličiauskas atmetė visus prašymus ir nustatė, kad ministras R. Šimašius yra teisus. Finišas: naujasis teisingumo ministras Juozas Bernatonis nesvarstydamas leido E. Kusaitei ir man susipažinti su tuo protokolu be Rusijos malonės.
Pastaba dėl E. Kusaitės ,,terorizmo“
Prokurorai J. Laucius ir M. Dūda kaltina E. Kusaitę rengimusi įvykdyti teroristinį aktą būtent Rusijos karinėje bazėje Čečėnijoje. Tokia kaltinimo formuluotė neatitinka terorizmo veiksmų, apibrėžtų 1977 m. sausio 27 d. Europos Konvencijoje dėl terorizmo. 2002 m. birželio 13 d. Europos Sąjungos Tarybos pamatinio sprendimo dėl kovos su terorizmu 11 punkto nuostata: Šis pamatinis sprendimas nereglamentuoja ginkluotų konfliktų metu atliekamų ginkluotųjų pajėgų veiksmų, kuriuos reglamentuoja humanitarinė tarptautinė teisė kaip šie terminai apibrėžiami pagal tą teisę /.../.
Pagal kaltinimą, kurį prokurorai pateikė E. Kusaitei, jos veiksmai turėtų būti kvalifikuoti kaip karo dalyvio (kombatantės) veiksmai Čečėnijos pusėje Rusijos kolonijiniame kare. Tokiu būdu R. Vaišnoro, J. Lauciaus ir M. Dūdos sprendimu Lietuva prisiėmė Rusijos teisines normas ir principus, kurie skiriasi nuo Lietuvos ir tarptautinės teisės normų, ir vienintelė iš pasaulio valstybių Rusijos kare prieš Čečėniją tapo Rusijos imperijos vykdomo karo šalininke.
Prašyčiau paaiškinti šiuos klausimus:
1. Kokia yra Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pozicija dėl 2000 m. vasario 24 d. JAV Senato rezoliucijos ,,Taikus konflikto Čečėnijoje sprendimas“?
2. Ar Lietuva nepalaiko Didžiosios Britanijos pozicijos ir elgesio, reaguojant į Rusijos tarptautinį terorizmą?
3. Ar Lietuvos užsienio reikalų ministerijai privalu domėtis Lietuvos valstybinių institucijų santykiais su Rusijos FSB?
4. Ar Lietuvos užsienio reikalų ministerijai priklauso koordinuoti Lietuvos valstybinių institucijų veiklą, priskirtiną užsienio politikos sričiai – t. y. santykius su Rusijos FSB?
5. Ar E. Kusaitės byloje negalima įžvelgti VSD ir Generalinės prokuratūros valstybinės sąmonės lūžio, priimant Rusijos teisę, doktriną ir praktiką terorizmo atžvilgiu?
6. Ar teisiškai pagrįstas 4 Rusijos FSB pareigūnų brigados pakvietimas į Lietuvos generalinę prokuratūrą?
7. Ar toks grupinis Rusijos pareigūnų pakvietimas nereiškia psichologinio spaudimo E. Kusaitei?
8. Ar Rusijos FSB atlikta Lietuvos pilietės apklausa apskritai yra teisėta pagal Lietuvos ir Rusijos teisinės pagalbos sutartį?
9. Ar galima R. Vaišnoro, J. Lauciaus, M. Dūdos ar kitų Lietuvos pareigūnų veiksmuose įžvelgti užsienio politikos sričiai priklausančių principų ir / ar kompetencijos viršijimo?
10. Ar galima teigti, kad Lietuva atsisakė ankstesnio savo požiūrio į Rusijos kolonijinį karą Čečėnijoje ir ankstesnio jo vertinimo moralinės, politiniu ir istoriniu aspektais?
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]