18-asis Vilniaus festivalis: nuo Händelio iki Händelio

1997 m. Lietuvos nacionalinės filharmonijos įkurtas Vilniaus festivalis publikai kasmet pristato pasaulio muzikos žvaigždes, jungia įvairiausias muzikos meno kryptis, teatrą ir šokį. Tradiciškai vasaros pradžioje pražystanti kultūros šventė šiemet rengiama 18-ąjį kartą. Festivalio metu numatyta pristatyti aštuonias originalias programas.

Birželio 2 d., pirmadienį, 19 val. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre rengiamame Vilniaus festivalio atidarymo koncerte publikos laukia efektingas Italijos šiuolaikinio šokio trupės „Aterballetto“ pasirodymas. „Aterballetto“ – tai 1979 m. suburta modernaus baleto organizacija, kurios trupę sudaro šokėjai solistai, meistriškai įvaldę ir klasikinio baleto techniką, ir judesio dinamiškumą bei ekspresiją, interpretuojantys skirtingiausius šokio stilius nuo akademinių iki šiuolaikinių pastatymų. Vilniaus festivalio publiką ši trupė supažindins su vieno žymiausių nūdienos šokių kūrėjų, „Aterballetto“ meno vadovo ir pagrindinio choreografo Mauro Bigonzetti darbais „Come un respiro“ (pagal Georgo Friedricho Händelio muziką) bei „Rossini cards“ (pagal Gioacchino Antonio Rossini muziką). „Come un respiro“ – tai šokis, kuriame jungiamas judesio kameriškumas ir plastika bei mus supančios erdvės begalybė, palydima baroko genijaus G. F. Händelio muzikos. Ši choreografinė kompozicija tarsi priešpriešinama nuotaikingam ir šmaikščiam šokio spektakliui „Rossini cards“, kuriame, anot kūrėjų, gausu vaizdinių ir judesio abstrakcijų, vengiama nuoseklaus siužeto.

Birželio 5 d., ketvirtadienį, 19 val. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vyksiančiame vieno ryškiausių mūsų šalies kolektyvų – Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro, diriguojamo charizmatiškojo batutos meistro Modesto Pitrėno koncerte klausytojų laukia pasaulinė premjera – tai lietuvių kompozitoriaus Gintaro Sodeikos Koncertas fortepijonui ir orkestrui. Solistės partiją atliks jaunosios kartos lietuvių pianistė Gryta Tatorytė, surengusi pasirodymų tokiuose muzikos festivaliuose kaip Šlėzvigo-Holšteino Vokietijoje, Michelio Sogny Šveicarijoje ar Laplandijos „Pianistit Tunturissa“ ir pelniusi ne vieną apdovanojimą tarptautiniuose konkursuose Lietuvoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje ir kt. Antroje koncerto dalyje Vilniaus festivalis iškilmingai jungsis prie pasaulinės muzikų bendruomenės, šiemet mininčios XIX–XX a. sandūros vokiečių kompozitoriaus Richardo Strausso gimimo 150-ąsias metines. Ta proga skambės R. Strausso spalvinga simfoninė poema „Don Žuanas“ ir vokalinis ciklas „Keturios paskutinės dainos“, tikra simfonija balsui ir orkestrui. Šias dainas su orkestru atliks operos primadona Aga Mikolaj, kviečiama dainuoti pagrindinėse Europos operos teatrų scenose, o kritikų išskirtinai vertinama už Wolfgango Amadeus Mozarto ir R. Strausso muzikos interpretacijas.

Birželio 6 d., penktadienį, 19 val. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje tvyros balsų rojus. Minint Švedijos nacionalinę dieną, koncertuos lietuvių publikai jau žinoma ir mėgiama švedų vokalinio džiazo grupė „The Real Group“. Ansamblis kartu dainuoja nuo 1984 metų. Už savo įrašus ir solo koncertus jis yra pelnęs daugybę apdovanojimų, kuriais anksčiau buvo įvertintos tokios grupės kaip „Singers Unlimited“, „Manhattan Transfer“ ir „Take 6“. CASA (Amerikos šiuolaikinė A Cappella draugija) pavadino šią grupę geriausiu pasaulio vokaliniu ansambliu. „The Real Group“ bendradarbiavo su tokiomis įžymybėmis kaip Barbara Hendricks, Bobby McFerrinas, Van Morrisonas, seras George’as Martinas ir Tootsas Thielemansas, taip pat švedų muzikantais – Titiyo, Lisa Nilsson, Frida (ABBA) ir Poveliu Rameliu.

Birželio 8 d., sekmadienį, 19 val. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje karaliaus koncerto žanras. Scenoje susitiks Lietuvos kamerinis orkestras, temperamentingas, visuomet unikalių idėjų kupinas jo meno vadovas smuikininkas Sergejus Krylovas ir altininkas Maksimas Rysanovas, jau spėjęs pelnyti tarptautinį pripažinimą ir dažnai vadinamas alto novatoriumi. Šiame koncerte M. Rysanovas ne tik grieš, bet ir diriguos Alfredo Schnittke’s Concerto grosso No. 1. Su šiais muzikais koncerte taip pat pasirodys ir daugelio tarptautinių konkursų laureatas, violončelininkas iš Rusijos Aleksandras Ramas, Lietuvos kamerinio orkestro primarijus Džeraldas Bidva ir klavesinininkė Vaiva Eidukaitytė-Storastienė. Programoje numatyta W. A. Mozarto ir A. Schnittke’s muzika, pastaroji skiriama šio kompozitoriaus gimimo 80-mečiui paminėti.

Birželio 12 d., ketvirtadienį, 19 val. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje laukiama Johanno Sebastiano Bacho šventės. Į Vilnių atvyks britų baroko įžymybės – orkestras „Academy of Ancient Music“ ir žinomas klavesinininkas bei orkestro vadovas Richardas Egarras. Prityrę senosios muzikos atlikėjai patvirtins tiesą apie J. S. Bacho muzikos nemirtingumą programoje „Bacho šventė“, kurioje skambės spinduliuojantys gyvybe ir žėrintys visomis barokinėmis puošmenomis J. S. Bacho koncertai bei siuitos.

Birželio 17 d., antradienį, 19 val. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje skambės festivalio rečitalis. Ši pozicija šiemet patikėta charizmatiškajam pianistui Lukui Geniušui. Garsios muzikų giminės narys Lukas dažnai juokauja, kad neturėjo galimybės rinktis profesijos: jau vaikystėje jį apsupo muzikai ir nebepaleido... „Dabar neįsivaizduoju kitokio gyvenimo. Penkerių metų buvau nukreiptas į pianisto kelią ir dabar esu dėkingas visiems, kurie tai padarė“. Pianisto rečitalio programoje numatytos Ludwigo van Beethoveno, Johanneso Brahmso ir Sergejaus Prokofjevo sonatos (Nr. 3, Nr. 1 ir Nr. 7) bei Bélos Bartóko Trys burleskos.

Birželio 19 d., ketvirtadienį, 19 val. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje festivalio publiką sveikins išskirtinis vengrų smuiko virtuozas, „mikliausių pirštų smuikininku“ vadinamas Roby Lakatosas ir jo grupė. R. Lakatosas stebina nepaprasta savo atliekamos muzikos stilistine įvairove. Kad ir ką griežtų – klasiką, džiazą ar vengrų liaudies muziką – jis drąsiai ignoruoja apibrėžtas žanrų ribas. R. Lakatosas su ansambliu kaskart pateikia įstabų stilistinį derinį, sumaišydami klasikinę muziką su vitališka vengrų ir romų magija. Toks derinys nereiškia nepagarbos akademinės kultūros paveldui, jis atspindi giliai įsišaknijusią romų tautos muzikinės kultūros tradiciją, kuri klausytojams gali suteikti didžiausią malonumą.

Birželio 20 d., penktadienį ir birželio 21 d., šeštadienį, 19 val. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) Vilniaus festivalio pabaigai pristatomas bendras LNOBT pastatymas su Budapešto menų rūmais (Vengrija) – G. F. Händelio „Aleksandro puota“ („Alexander’s Feast“). Oratorijai Lietuvoje pristatyti pasirinktas sceninis, vaidybinis pastatymo variantas. Pirmą kartą VšĮ „Vilniaus festivaliai“ ir LNOBT sceninį oratorijos pavyzdį pateikė 2007 m. – Roberto Wilsono režisuotą J. S. Bacho „Pasiją pagal Joną“. Šis pastatymas buvo labai šiltai sutiktas Lietuvos muzikiną mylinčios visuomenės ir užsienio šalių meno kritikų. Tad „Vilniaus festivaliai“ vėl inicijuoja naujos oratorijos sceninį pastatymą, kuris turėtų sudominti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio muzikus, meno gerbėjus, kritikus ir visus besidominčius išskirtiniais muzikiniais pastatymais. Šiam pastatymui Lietuvoje suburta stipri ir profesionali komanda – muzikinis vadovas ir dirigentas Rolfas Beckas (vadovavęs ir 2007 m. „Pasijos pagal Joną“ pastatymui), režisierius Csaba Káelis, scenografė Éva Szendrényi, kostiumų dailininkas Juozas Statkevičius. Šį pastatymą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.