2014 metų Maidano žudynių keliai veda į Lietuva ir Gruziją (I d.)

Kas nužudė daugiau, kaip aštuoniasdešimt demonstrantų ir milicininkų susirinkusių į Maidano (liet. Nepriklausomybės) aikštės širdį ir simbolį lemtingą 2014 Vasario 20 dieną? Kas įvykdė žudynes, kurios nulėmė Ukrainos ir ES asociacijos susitarties pasirašymą? Po Kijevo valstybinio perversmo nuvertus Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovičių sudaryta antirusiška Ukrainos vyriausybė Maidano žudynėmis kaltina buvusio prezidento Janukovičiaus milicijos specialiosios paskirties „Berkut“ dalinį, kaltindama prezidentą Janukovičių tariamai davusį įsakymą snaiperių būriui šaudyti į protestuotojus, kad su jais būtų žiauriai susidorota. Tačiau, jau tuomet daugelis išreiškė abejones ir nesutarimus: kas iš tikrųjų šaudė?

Pirmasis, kuris ginčijo šią oficialią Kijevo versiją buvo Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas. Grįžęs iš Kijevo į Estiją praėjus tik 5 dienom po žudynių, Estjijos URM Urmas Paetas telefonu pranešė ES Užsienio reikalų komisarei Katerinai Ašton (Catherine Ashton) apie Ukrainos gydytojo padarytas išvadas, kuris tyrė Maidano aikšėje žuvusiųjų kūnus. Šis telefoninis pokalbis buvo nutekintas ir paskleistas internete. „Labiausiai nerimą keliantis dalykas yra tai, kad visi įrodymai rodo, kad snaiperių nužudyti žmonės - policininkai ir žmonės gatvėje, buvo nužudyti tų pačių snaiperių..." Tokias Ukrainos medicinos eksperto išvadas telefonu citavo Estijos užsienio reikalų ministras Urmas.

Praėjus ketveriems metus nuo Maidano žudynių galime jau pateikti kitą žudynių versiją, visiškai skirtingą nuo oficialios.

2017-11-16 Italijos paskelbtame tinklapyje „Gli Occhi della Guerra“ straipsnyje „Ukraina, paslėptos tiesos. Maidano snaiperių pokalbiai“ ir Italijos TV „Canal 5“ sukurtame dokumentiniame filme buvęs Gruzijos prezidento Michailo Saakašvilio saugumo tarnybos darbuotojas Koba Nergadzė, Gruzijos valdančiosios ir Saakašvilio įkurtos partijos „Jungtinio nacionalinio judėjimo” narys Kvarateskelia Zalogy ir buvęs Gruzijos kariuomenės snaiperis Aleksandras Revazišvilis (Alexander Revazishvilli), pateikė savo versiją, kas iš tikrųjų vyko 2014 vasario 20 Kijeve. Visi trys kovotojai teigia, kad:

2013 metų pabaigoje buvo užverbuoti eks-prezidento M. Saakašvilio karinio patarėjo Mamuko Mamulašvilio (Mamuk Mamulashvili), kuris po 2014 Maidano žudynių persikėlė į Donbasą vadovauti vadinamam „Gruzinų Legionui“ mūšiuose su Rusijos remiamais Rytų Ukrainos sukilėliais.

„Pirmasis susitikimas su Mamulašviliu įvyko Nacionalinio Judėjimo būstinėje, Ukrainos 2013 metų sukilimas buvo panašus į „Rožinę revoliuciją“, kuri įvyko Gruzijoje prieš keliolika metų. Mes turėjome Ukrainos revoliuciją nukreipti ir vadovauti jai tuo pačiu modeliu, kaip ir „Rožinei revoliucijai,“ pasakoja Zalogy.

https://www.youtube.com/watch?v=ZESNWGRNQMs

Aleksandro versija ta pati: „Mamuka pirmiausia manęs paklausė, ar tikrai buvau pasirinktas šauliu. Jis nedelsdamas man pasakė, kad jam Kijeve reikia pasirinkti kai kurias vietas.“

Laikotarpyje tarp 2013 lapkričio mėnesio ir 2014 sausio mėnesio šie Gruzinai buvo sujungti su įvairiomis savanorių grupėmis, gavo padirbtus pasus svetimais vardais ir avansu pinigų.

„Į Ukrainą atskridome 2014 sausio mėnesį, Aš gavau savo pasą ir kitą pasą su nuotrauką su skirtingais vardais ir pavardėmis. Tada jie davė mums tūkstantį JAV dolerių kiekvienam, pažadėję vėliau dar duoti penkis tūkstančius," pasakoja sako Zalogy.

Atskridę į Kijevą trys pagrindiniai veikėjai pradėjo geriau suprasti, kam jie buvo pasamdyti. „Mūsų uždavinys buvo surengti provokacijas, kad policija būtų priversta duoti atkirtį protestuotojams. Tačiau iki 2014 vasario vidurio (protestuose) nebuvo daug (šaunamųjų) ginklų. Molotovo kokteiliai, skydai ir lazdos buvo išnaudojamos iki maksimumo," pasakoja Aleksandras.

Tačiau vasario mėnesio viduryje susirėmimai aplink Maidaną pradėjo silpnėti.

„Vasario 15 ir 16 dienomis situacija kiekvieną dieną tapo pavojingesnė. Dabar ji tapo nekontroliuojama. O tuo tarpu buvo išgirsti pirmieji šūviai. Kylant įtampa pradėjo veikti nauji žaidėjai,“ prisimena Nergadzė.

„Tačiau maždaug vasario 15 dieną Mamulašvilis asmeniškai apsilankė mūsų palapinėje. Jame buvo dar vienas vyrukas su karine uniforma. Jis (Mamulašvilis) pristatė jį mums ir papasakojo, kad jis yra buvęs Amerikos kariuomenės karo instruktorius,“ pasakoja Aleksandas.

Tai JAV atsargos karininkas tarnavęs 101-oje oro desantinėje divizijoje šauliu vardu Brajenas Kristoferis Bojendžeris (Brian Christopher Boyenger). Po to, kai Maidanas persikelė į Donbaso frontą Rytų Ukrainoje, Brajenas Kristoferis kartu su Mamulašviliu kovojo Gruzijos Legiono gretose.

„Mes visada palaikėme ryšį su Brajenu. Jis buvo Mamulašvilio žmogus. Jis buvo tas, kuris mums davė įsakymus, turėjau laikytis visų jo nurodymų," aiškina Nergadzė.

Vienas iš Gruzinų pasakojančių apie Maidano žudynes Italijos dokumentiniame filme rodo TV pranešimą apie Gruzinų palapinę Maidano aikšėje ir parodo vieną iš Gruzinų esančių palapinės viduje kaip save. Šis TV pranešimas tik dar labiau įrodo, kad šie Gruzinai 2014 vasario mėnesį tikrai buvo Maidano aikštėje ir neleidžia abejoti jų Maidano žudynių prisipažinimu.

Pirmieji įtariamieji turėja su savimi šaunamuosius ginklus protestuotojų tarpe buvo Sergėjus Pašinskis (ukr. Пашинський Сергій Володимирович), Maidano aikštės protestuotojų lyderis, kuris po prezidento Janukovičiaus nuvertimo tapo Kijevo parlamento pirmininku. Vasario 18 dieną, kaip rodo Italų filmuota mežiaga, protestuotojas rodo automobilyje užrakintą automatinį šautuvą. Po keleto sekundžių, kai pasirodo Pašinskis, jis liepia pasišalinti protestuotojui. Sekančią dieną keliolika ginklų buvo išdalinti Gruzijos ir Lietuvos kovotojų grupėms gyvenančioms viešbutyje „Ukraina“, viešbutyje su vaizdu į aikštę, kuris buvo naudojamas kaip Ukrainos peotestuojančios opozicijos būstinė.

„Tomis dienomis Pašinskis ir kiti trys žmonės, įskaitant Parasiuką, atnešė ginklų krepšius į viešbutį. Jie ketino ginklus atnešti į mano kambarį," pasakoja Nergadzė.

Volodymyras Parasiukas (ukr. Володимир Зіновійович Парасюк) yra vienas iš buvusių Maidano aikštės protestuotojų lyderių. Po žudynių jis išgarsėjo savo ultimatumu, kuriame jis grasino panaudoti šaunamuosius ginklus persekiojant prezidentą Viktorą Janukovičių.

„Vasario 18 dieną kažkas atnešė ginklus į mano kambarį. kuriame su manimi buvo dar du Lietuviai. kuriems ir buvo paduoti ginklai,“ prisimena Zalogy.

„Kiekviename krepšyje buvo Makarovo tipo pistoletai ir karabinai, Ten taip pat buvo šovinių dėžutės. Kai pirmą kartą juos pamačiau, aš nesupratau... Kai atvyko Mamulašvilis, aš taip pat jo paklausiau: Kas čia vyksta? Kam šie ginklai? Ar viskas gerai?“ prisimena Nergadzė.

„Koba, padėtis darosi vis sudėtigesnė, mes turime pradėti šaudyti," atsakė Mamulašvilis. „Mes negalime eiti į priešlaikinius prezidento rinkimus...“

„Bet į ką mes turėtume šaudyti ir kur?" paklausė Nergadzė. „Mamulašvilis.atsakė, kad jam visai nesvarbu kur šaudyti, reikėjo kažkur šaudyti... kelti tam tiką chaosą."

Kol Nergadzė ir Zalogy padėjo išdalinti ginklus viešbutyje „Ukraina“, Aleksandras Revazišvilis ir kiti savanoriai pasiekė Muzikos konservatorijos rūmus, iš kurių buvo matomas Maidano aikštės vaizdas.

„Tai buvo 2014 vasario 16 d.... Pašinskis davė įsakymą mums susirinkti savo daiktus ir juos atsinešti į (Muzikos) konservatoriją. Ten atvyko ir kiti žmonės, beveik visi jie buvo su kaukėmis. Iš jų krepšių aš supratau... jie nešėsi ginklus. Jie išėmė ginklus iš krepšių ir perdavė juos skirtingoms grupėms. Kalbėjo tiktai Pašinskis... Jis davė nurodymus. Jis pasakė man, kur mes turėtume šaudyti; net ir į viešbutį „Ukraina“, revoliucijos sukilimo lyderiai pabrėžė hipotetinė ginklų panaudojimą, Jie paaiškino, kad šaudyti tam, kad būtų sukurtas chaosas ir sumaištis. Mes neturėjome sustoti. Nesvarbu, ar mes šausime į medžius, protestuotojų barikadas ar į Molotovo kokteilius metančius. Svarbiausia buvo sėti chaosą," pasakojo Nergadzė.

2014 vasario 20-osios rytą pradėjo veikti ginklai. „Tai buvo auštant, kai išgirdau šaudymo garsą... tai nebuvo staigus šaudymas nepertraukiamais pliūpsniais, šūviai buvo pavieniais garsais... sklido iš gretimo kambario. Tuo pačiu metu (patalpoje buvę) Lietuviai atidarė langą. Vienas iš jų paleido vieną šūvį, o kitas uždarė langą. Jie paleido tris ar keturis šūvius į visas puses,“ prisimena Zalogy.

Aleksandras, prisipažista, kad jis šaudė iš Muzikos konservatorijos pastato ir teigia, kad labai mažai suprato, kas tuo metu vyko. „Kiekvienas pradėjo šaudyti po du ar tris šūvius vienu metu. Mes neturėjome daug pasirinkimo. Mums buvo įsakyta šaudyti į visus: tiek į milicijos „Berkut“ dalinį, tiek į protestuotojus, nesvarbu į ką. Aš ėjau iš proto, buvau susijaudinęs ir streso būsenoje. Šaudymai truko penkiolika minučių ... gal dvidešimt. Tada netikėtai po 15 ar 20 minučių šaudymai baigėsi ir visi sudėjo ginklus.“

„Kaip tik tuo metu, kai į viešbučio „Ukraina“ saloną buvo nešami sužeistų ir mirusiųjų protestuotojų kūnai, kaip tik tuo metu snaiperiai bėgo iš kambarių. Taigi taip nukentėję ir aukos atsidūrė šalia jų žudikų,“ prisimena Nergadzė. „Ten buvo chaosas, negalėjau suprasti kas jie ir kiti tokie buvo. Žmonės bėgo pirmyn ir atgal. Kažkas buvo sužeistas... kažkas buvo ginkluotas. Lauke buvo dar blogiau. Gatvėse buvo tiek daug sužeistų ir visi jie negyvi.“

Aleksandras sako, kad jis greitomis pasišalino. „Kai kurie šaukė, kad ten buvo snaiperiai, aš žinojau, apie ką jie kalba. Mano vienintelė mintis buvo išnykti, kol jie apie mane nesužinojo. Priešingu atveju, būtų mane sudraskę. Tačiau tuo metu aš nesupratau, kaip dabar suprantu: mes buvome pakišti ir įstrigę.“

Buvęs JAV kariuomenės snaiperis Brajenas Kristoferis Bojendžeris (Brian Christopher Boyenger). apie kurį pranešė įtariami Gruzijos snaiperiai, kad Maidano žudynių metu jiems įsakymus davė būtent jis, duodamas interviu Ukrainos televizijai „Ukraine Today“ 2015 gegužės 17 atvirai psisipažino, kad jis patarinėjo ir instrukdavo „Dešiniojo sektoriaus“, bei „Azovo“ batalioną ir pripažino, kad į Ukrainą atvyko 2014 metų vasario mėnesį.

Šie tariamų Gruzinų snaiperių ludijimai sutampa su Gruzijos atsargos generolo “Avaza” bataliono karo vado Tristano Tsitelašvilio teiginiais išsakytais 2014 metų gegužės mėnesį, kad Gruzijos snaiperiai vykdę 2014 Maidano žudynes Kijeve susiję su buvusiu Gruzijos prezidentu Michailu Saakašviliu ir su aukščiausia Saakašvilio įkurtos partijos „Jungtinio nacionalinio judėjimo“ vadovybe. Pasak atsargos generolo Tsitelašvilio, dar 2006 metais tuometinis Gruzijos prezidentas Saakašvilis išleido įsakymą Nr. 829 „parengti 50 ginkluotų žmonių būrį specialioms užduotims vykdyti. Iš šios grupės buvo atrinkti keturi snaiperiai, kurie 2014 metais buvo Maidane ir žudė taikius protestantus“.

Buvęs Ukrainos ministras pirmininkas Nikolajus Azarovas vasario mėnesį taip pat teigė: „šiandien mes ir tyrėjai Kijeve taip pat turime patikimos informacijos apie tai, kad žudynes Maidane vykdė specialios snaiperių grupės iš Gruzijos, Baltijos šalių ir Lenkijos... Gruzijos (snaiperių) grupė, sudaryta iš 10 žmonių, buvo atvesta į (Muzikos) konservatorijos pastatą (iš kurio atsiveria vaizdas į Maidano aikštę). Trijų iš jų tapatybę patvirtino fotografijos, kurias padarė Ukrainos saugumo tarnybų darbuotojai, kurie nustatė, kad jie yra Gruzijos piliečiai. (2014 m.) vasario 20 d. ši grupė pasidalino į dvi grupes. Viena iš jų šaudė iš Muzikos konservatorijos pastato, kitas - iš viešbučio „Ukraina“ pastato.“

•••••••

Tie patys du Gruzinai – Koba Nergadze ir Kvarateskelia  Zalogy, kurie 2017-11-15 Italijos TV “Canal 5” dokumentiniame filme nurodė, kad gavo įsakymus ir ginklus žudyti milicininkus ir Maidano aikštės protestuotojus 2017-11-17 davė ilgą interviu vienam Makedonijos TV “Kanal 5” kanalui. Šiame pokalbyje jie pateikė daug daugiau informacijos apie savo praeitį, atvykimą iš Ukrainos lektuvu į Kijevą ir išvykimą iš Ukrainos ir apie Maidano žudynes, kaip apie tyčinę iš anksto suplanuotą provokaciją.



Abu Gruzinai konkrečiai paminėjo, kad Boryspolio uoste į kurį jie atskrido iš Tbilisio su padirbtais pasais juos pasitiko A. Parubijos, Jaceniukas ir M. Mamulašvilis. Po to, aplenkiant sienos kontrolės patikrą, juos tiesiai iš Boryspolio oro uosto į butą Ušinskio gatvėje Kijeve atsivežė  Andrėjus Parubijus (kuris po Maidano perversmo tapo Ukrainos rados pirmininku). O sekančia diena juos nuvežė į Maidano aikštės protestus palaikyti tvarką. Koba atskrido į Ukrainą 2013 gruodžio viduryje, o Zalogy 2014 sausio viduryje. Zalogy sako, kad “jį apgyvendino viešbutyje “Ukraina”, kuriame jis gyveno viename kambaryje kartu su dviem Lietuviais. Jie tarpusavyje kalbėdavosi Lietuviškai, o su juo rusiškai.”  

Abu Gruzinai teigia, kad JAV karo instruktorių Brajeną Kristoferį Bojendžerį jiems pristatė buvęs Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis, kuris atėjo kartu su Mamuku Mamulašviliu.

Koba sako, kad “iki 2014 vasario 18 d. viešbutyje “Ukraina" kurį jie saugojo, jame dažnai matydavo besilankančių daugelį Maidano protest, Ukrainos perversmo lyderių tame tarpe ir buvusį Gruzijos prezidentą Saakašvilį, S. Pašinskį. A. Parubijų, Brajeną. V. Kličko, Jaceniukas, kurie viešbutyje susitikdavo pasitarimams. Bet dažniausiai S. Pašinskį, kuris po perversmo buvo paskirtas Ukrainos prezidento administracijos vadovu.”

Koba sako, kad “vasario 15-16 dienomis buvo akivaizdžiai matoma, kad Maidano protestuose vyksta pastovus chaosas, susidūrimai (tarp milicijos ir protestuotojų), Įtampa didėjo, žmonės toliau mėtė Molotovo kokteilius, protestuose atsirado medžiokliniai ginklai, Tuo metu pas mus ateidavo Mamulašvilis ir ktii žmonės. Jis mus ramino ir įtikinėjo, kad greitai bus įvesta tvarka. Tačiau, mums kilo klausimas: kas čia vyksta? Į tai mums atsakydavo, kad viskas nurims, viskas susitvarkys.”

Koba sako, kad “2013 vasario 18 dieną Pašinskis ir Parasiukas, kurį tik vėliau pažinua, atėjo į viešbutį “Ukraina” su dar keliais nepažįstamais žmonėmis ir krepšiuose atsinešė automatus AK-47, karabinus ir dar vieną man nežinomą užsienietišką ginklą su optiniu taikikliu ir su keliomis šovinių dėžutėmis. Pašinskis sakė, kad turime imti ginklą į rankas, o kam ginklai reikalingi paaiškins Mamulašvilis. Mamulašvilis atvyko tik vasario 19 dienos rytą. Kai Pašinskis išėjo, kambaryje buvusiems žmonėms, kiek suprantu iš kalbos Lietuviams, kilo susidomėjimas kam tie ginklai reikalingi. Po to, viename iš viešbučio “Ukraina” kambarių jie (Lietuviai) pradėjo treniruotis šaudyti: vienas atidarė langą, kitas taikėsi. Po to, jie keitėsi vietomis.
Vasario 19 dienos vakare po susirinkimo į mūsų kamabarį viešbutyje atėjo Mamulašvilis. Jo paklausiua: kam tie ginklai. Jis atsakė, kad nėra pagrindo nerimauti, ginglia išdalinti tam, kad nebūtų policijos šturmo ir tam, kad būtų sukeltas chaosas. Jis sake, kad bus sunki diena, bus susišaudymo, kuris tęsis 15-20 minučių, o mes neturime leisti įvykti priešlaikiniams prezidento rinkimams.

Koba sako, kad “vasario 19 dienos vėlų vakarą į viešbutį Ukraina” atėjo Mamulašvilis ir JAV karo instruktorius Brajenas. Jie pasakė tiems kam buvo išduoti ginklai į rankas, tie turės šaudyti iš Muzikos konservatorijos pastato,; Malulašvilis jiems pasakė, kad be jo komandos niekas nešaudytų.”.

Zalogy sako, kad  “vasario 20 dienos rytą šaudyti į žmones pirmiau pradėjo ne iš viešbučio “Ukraina”, bet iš Muzikos Konservatorijos, o tik po to buvo šaudoma iš viešbučio “Ukraina”. Buvo pirmas šūvis, po to kelių minučių pauzė. Po to vėl šūvis. Buvo sunku susigaudyti ar iš antro ar iš trečio aukšto šaudoma. Šie šūviai kėlė chaosą gatvėje ir viešbutyje iš kurio po šūvių visi pradėjo bėgti iš viešbučio kambarių laukan. Greičiausiai bėgo tie žmonės, kurie šaudė. Buvo chaosas. Tačiau Mamulašvilio įsakymo aš nevykdžiau. Mano žmonės taip pat nešaudė, Tu metu aš norėjau gauti pinigus už darbą, kad galėčiau grįžti namo. Norėjau susitikti su Mamulašviliu. Prie viešbučio išėjimo sutikau kai kuriuos savo draugus. Prie išėjimo iš viešbučio “Ukraina” mes sutikimo žmogų iš Pašinskio ir Parubijaus aplinkos ir paklausėme jo ar jis nematė Mamulašvilio. Tačiau jis mums agresyviai pasakė “greitai išeikite iš viešbučio, kad nebūtų problemų. Viešbutyje pasilikti buvo nesaugu, kiti mano draugai išvyko į oro Boryspolio uostą, bet aš laukiau Mamulašvilio, kad jis mums pinigus atneštų. Pas mane buvo like tik kokie 300 – 400 USD”. Bet, kai tas žmogus mums pasakė išeiti iš viešbučio, tuomet supratau, kad pasilikti viešbutyje buvo pavojinga,” sako Koba.

Zalogy tą patį patvirtina: “vasario 20 dieną prasidėjo šaudymai iš Muzikos konservatorijos pastato. Šaudymai tęsėsi maždaug 20-25 minutes. Buvo šaudoma pavieniasi šūviais ir serijomis, kaip iš automato. Po to pasigirdo šūvis iš viešbučio “Ukraina”, po to dar kitas. Iš mūsų viešbučio kambario pasigirdo kokia 3 – 4 šūviai. Po to Lietuviai metė ginklus ir išėjo į gatvę. Aš tapau šių įvykių liudininkas. Ir supratau, kad likti viešbutyje pavojinga. Išėjau iš viešbučio “Ukraina”. Lauke sustabdžiau “taksi”, nuvažiavau į butą, kuriame buvo mūsų daiktai, paėmiau juos ir nuvažiavau į (Boryspolio) oro uostą ir tą pačią dieną išskridau į Tbilisi.”

Ši ir kita specifinė informacija susijusi Maidano žudynėmis, kurią jie papasakojo tiek Italijos, tiek Makedonijos televizijoms, gali būti ištirta ir lengvai patikrinta oficialiu valstybiniu tyrimu. Tačiau faktas, kad to nebuvo padaryta. Tai netiesiogiai patvirtina Gruzinų teiginius, kurie tiesiogiai patvirtina Vakarų mokslininkų padarytas tyrimo išvadas, kad Maidano masinės žudynės buvo iš anksto supanuota provokacija suorganizuota protestuotojų vadovybės siekiant nuversti Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovičių.

Pabaigai

Daugeliui gali kilti klausimas: kodėl šie Gruzinai nusprendė prisipažinti? Manomai todėl, kad laikyti šią sensacingą informaciją paslaptyje jiems būtų kur kas pavojingiau, nei atskleisti į viešumą, ypač po to, kai Ukrainos prezidentas P. Porošenko atsikratė M. Saakašvilio ir daugelio su juo susijusių asmenų. Ukrainos prezidento Porošenkos režimas jau pranešė, kad buvęs Gruzijos prezidentas Saakašvilis gali būti iš Ukrainos deportuotas į Lenkiją.  

Netrukus po šių Gruzinų snaiperių prisipažinomo rodyto per Italijos TV “Canal 5” 2017 lapkričio 16 Kijevo teismas nagrinėjantis 2014 vasario mėnesio Maidano žudynių bylą perėjo į uždarą bylos nagrinėjimo procesą.

Ukrainos teisėsaugos institucijos turi prašyti Interpolo išduoti arešto orderį tiems piliečiams, tame tarpe ir įtariamiems Lietuviams  dalyvavusiems 2014 vasario 20 Maidano žudynėse, kurie buvo paminėti Gruzinų prisipažinime.

Tačiau Ukrainos Generalinė prokuratūra netgi neapklausiusi tų įtariamųjų piliečių, kuriuos paminėjo Gruzinai ir žurnalistus, kurie ėmė intervių iš Gruzinų, jau apkaltino Italų dokumentinį filmą klastojant Maidano žudynes.

Ukrainos Generalinės prokuratūros tyrimo neveiklumas ir faktų neigimas atitinka jos panašų neveiklumą ir faktų neigimą dėl kitų įrodymų liudijančių snaiperių buvimą viešbutyje "Ukraina", Muzikos konservatorijoje ir kituose Maidano protestuotojų kontroliuojamuose pastatųose. Tokius įrodymus atskleidė daug žurnalistų ir Maidano protestuose dalyvavę liudininkai, snaiperių garso ir vaizdo įrašai, Maidano žudynių tyrimas ir Vakarų mokslininkų atliktos studijos.

Išvada

Vakarų ir Ukrainos žiniasklaida sutartinai ilgą laiką slėpė Maidano masinių žudynių tikruosius žudikus ir visa kaltę vertė nuverstajam Ukrainos prezidentui V. Janukovičiui. Tariamų Gruzinų snaiperių liudijimai turi būti patikrinti ir tiriami vyriausybių teisėsaugos institucijų. Tačiau, daugelis surinktų įrodymų, tame tarpe ir Maidano žudynių metu nukentėjusiųjų liudijimai Kijevo teisme jau dabar leidžia daryti išvadą, kad 2014 Maidano žudynes vykdė ne Ukrainos specialiosios paskirties milicijos būrys „Berkut“.

(P.S. apie 2014 Maidano žudynes toliau bus skelbiami  įrodymai ir vaizdo įrašai)

Susiję:

Dokumentinis filmas apie Ukrainos Maidano snaiperius. Pirmoji dalis  

Maidano snaiperiai. Antroji dalis. BHL hercogo grandinėlės raktas