2014-ųjų rinkimai: kas iš esmės kels sveikos visuomenės pirmenybės klausimą?

Prezidentė Dalia Grybauskaitė paskelbė, kad tik po mėnesio pasakys, ar kandidatuos kitai kadencijai, tačiau neabejojama, kad tikrai kandidatuos. Daug apžvalgininkų piktinasi, kad nesudaroma rimta atsvara dabartinei Prezidentei, rinkimų kovoje nebus intrigos. Ar tikrai? Istorija rodo, kad kai nebūdavo intrigos, ji atsirasdavo rinkimų dieną, pavyzdžiui, kai Artūras Paulauskas vos per plauką netapo prezidentu, kai Rolandas Paksas tapo prezidentu, nors Valdas Adamkus neabejojo, kad bus perrinktas antrai kadencijai. Taip pat prezidentų rinkimų istorijos rodo, kad pirmame ture gavusieji aiškią persvarą antrame pralaimi. Taigi kas netikėta gali įvykti šios rinkimų kampanijos metu?

Kai kurie žinomi arba numatomi kandidatai niekuo neišsiskiria: arba jau nesėkmingai buvo prezidentais, arba nesėkmingai kandidatavo. Naujas tik socialdemokratų pasirinkimas: iš mūšio lauko pasitraukti be kovos (nekeliant Algirdo Butkevičiaus), bijant supykdyti dabartinę prezidentę. O juk žinome, kad prezidentė stojančiųjų skersai kelio, net nuomonės išsakymu, labai nemėgsta.

Net nedrąsiai išsakiusiems kitokią nei D. Grybauskaitės nuomonę be jokių skrupulų buvo „nurėžtos galvos“: ambasadoriui Mečiui Laurinkui, ministrui Vygaudui Ušackui – be aiškių argumentų, kodėl reikia juos pašalinti, vien neatitikus jos nuotaikos, nuomonės. Ar, dar blogiau, kaip FNTT vadovo Vitalijaus Gailiaus atveju, prezidentės sprendimą galbūt paveikė nusikalstamos struktūros. Konservatoriai nuolankiai sutiko su D. Grybauskaitės treptelėjimu ir gėdingai pakeitė ministrą V. Ušacką kitu. Liberalai priglaudė pas save apšmeižtą V. Gailių, bet pasigirstantys ketinimai remti D. Grybauskaitės kandidatūrą parodytų liberalų šizofreniją. Šmaikščiai politikos apžvalgininkas Andrius Navickas rašo: „Ką gi, jei dabartinės Prezidentės „tvirtos rankos“ retorika maloni Lietuvos liberalų ausiai, tegalima konstatuoti, kad Lietuvos liberalams žmogaus orumą turi tik netradicinės seksualinės orientacijos asmenys.“

Prezidentės vasalai konservatoriai, nekeldami savo kandidato (tarsi tinkamo neturėtų), o remdami D. Grybauskaitę, kurios kontora kaltinama (neoficialių, bet akivaizdžių įtarimų lygmeniu) valstybės paslapties atskleidimu, savo rinkėjų akyse liktų visiškai nesuprasti. Beje, Prezidentės bandymas pasiskiepyti nuo „puolimų“ baigėsi baisiomis skiepo komplikacijomis. Ar tai nė motais ją remiančioms partijoms?

O vis dėlto ar intriga bus? Pirmiausia dar ne visi pretendentai yra išlindę iš nežinios, bet iš esamų savo „nežinia“ išsiskiria Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos keliamas kandidatas Bronis Ropė. Suprantama, šiandien Ignalinos meras B. Ropė labiau žinomas tik Aukštaitijos regione, bet juk dar nesurinkti būtini parašai, dar realiais kandidatais nėra nė vienas – prisistatyti visos Lietuvos mastu dar tikrai bus laiko. Ar čia neprasidės tikroji intriga?

Bent iš pirmų viešų pasisakymų matyti, kad B. Ropė turi kitokią spalvą: pretendentas – ne sistemos žmogus, bet ir ne koks populistas, neturintis praktinių gebėjimų. Daug metų renkamas Ignalinos meru. Tai reiškia, kad vietos žmonės juo pasitiki, nes mato jo darbus, bendravimo stilių.

Unikalu, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas, vienas populiariausių Lietuvos merų B. Ropė šias pareigas be pertraukos eina 19 metų. Tai Lietuvos rekordas. Daugiau nei 10 metų vadovauja Druskininkų savivaldybei Ričardas Malinauskas, beje, vadovavimo metodai skiriasi – pastarąjį kaltina neleistinu autoritarizmu ir valdžios uzurpavimu, žiniasklaidos varžymais, o už B. Ropę mero rinkimuose pasisakydavo net opozicijos atstovai. Tai reiškia, kad dialogo dvasia vardan bendro rezultato sugebėdavo nukreipti ir opozicines partijas.

Numanoma, kad tokia B. Ropę keliančios partijos pozicija bus ir per Europos Parlamento rinkimus – dialogo su ES, bet ne vasalų, vergų santykis. B. Ropė pasisako už decentralizaciją – tiek nuo Briuselio, tiek nuo Vilniaus. Suprantama, kaip ilgametis meras akcentuos regionų, savivaldybių problemas. Apie tai kalba ir LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

B. Ropės rinkimų programoje pastebima ir visai naujų akcentų, kurių nėra kitų kandidatų planuose, – tai prioritetais laikytini: švietimas, jo reforma; sveikos gyvensenos diegimas, vietoj vien pasekmių šalinimo – gydymo, alkoholizmo ir kitų priklausomybių griežtesnė kontrolė; kultūros akcentavimas ir panašiai. Be abejo, žaliesiems svarbios sritys: ekologija, gamtos tausojimas ir darnos paieškos tarp naujų technologijų ir energetinės nepriklausomybės; socialinė lygybė.

Galime prisiminti, kad D. Grybauskaitė pasirašė korupcinį alkoholio reklamos draudimo atšaukimo įstatymą, nors jo nepasirašyti prašė per 250 nevyriausybinių organizacijų. Nusispjovė į pilietinės visuomenės nuomonę. Pasirašiusi net bijojo savo veiksmą viešai pakomentuoti. Prie sveikatingumo plėtros per savo kadenciją neprisidėjo, nors Prezidentūrai buvo pasiūlyta konkrečių galimybių tai padaryti.

B. Ropė gali surinkti protesto balsus, kurie kažkada balsavo už D. Grybauskaitę, bet labai nusivylė, kai ji, atėjusi „ne iš sistemos“, tapo dar baisesnės autoritarinės sistemos viršūne. Be abejo, per 300 tūkst. žmonių, pasirašę už galimybę rengti referendumą, kurių balsus norima paversti niekiniais, – taip pat akivaizdžiai galimi B. Ropės rinkėjai. O nepasitenkinimą keliantis neproporcingai padidintas Seimo nariams atlyginimas neatsilieps visoms sisteminėms partijoms per rinkimus į Europos Parlamentą? Taigi, įtariu, kad rinkimuose intriga bus.