Internetinėje diskusijų platformoje „Debating Europe“ („Debatai dėl Europos“) aptarti keturi argumentai „už“ ir keturi „prieš“ dėl Turkijos narystės ES.
„Prieš“
Turkija nėra europietiška valstybė. 97 proc. jos teritorijos yra Azijoje. ES nereikia bendrų sienų su Sirija, Iranu ir Iranu. Jei į ES priimsime Turkiją, tai gal tada priimsime iš Žaliojo Kyšulio Respubliką ar Kazachstaną?
Turkija pernelyg didelė ES. Paskaičiuoti, kad 2050 m. joje gyvens 91 mln. žmonių, vadinasi, tai bus dominuojanti ES valstybė.
Turkijos demokratija nėra europietiška. Jos politika yra karinės chuntos ir islamistinio valdymo mišinys. Nuolat pažeidinėjamas žmogaus teisės. Dešimtys žurnalistų kali, jie kankinami, šalyje draudžiama žodžio laisvė, nesaugomos moterys, vyksta neteisingi teismai, neigiamos mažumų teisės. Ypač tai matyti iš situacijos, susiklosčiusios su kurdais. Daugelis ES gyventojų yra prieš Turkijos tapimą ES nare, tuo metu daugelis turkų nori tapti europiečiais.
Turkijos ekonomika šiek tiek pagerėjo, tačiau ji tesudaro mažiau nei pusę ES vidurkio (13 tūkst. eurų BVP). Tokios vargingos ir didelės šalies įstojimas į ES nuskurdintų. ES jau gyvena 10 mln. turkų, o jei Turkija taptų ES nare, neturtingų imigrantų armija patrauktų į Vakarus.
Turkijos istorinės ir kultūrinės šaknys yra Centrinėje Azijoje, Artimuosiuose Rytuose. Turkija neturi bendros patirties, kurią turi europiečiai: pradedant kultūriniu Renesanso ir Švietimo amžiaus palikimu ir baigiant Antruoju pasauliniu karu. Būdama musulmoniška valstybė (96,5 proc. Turkijos gyventojų yra musulmonai), savo kultūrinėmis tradicijomis Turkija yra visiškai skirtinga nuo krikščioniškos Europos (72 proc. ES gyventojų yra krikščionys). Turkijos santykiai su Europa per šimtmečius būdavo nedraugiški – turkai ne kartą puolė Europą.
Kipras iki šiol yra neišspręsta problema. (Čia nepaminėta iki šiol neišspręsta armėnų, graikų, asirų ir kurdų genocido nepripažinimo problema – red. past.)
„Už“
Stambulas – nuostabus europietiškas miestas, kuris yra Turkijos ekonominė ir kultūrinė širdis. Ši šalis – neįkainojamas tiltas tarp Europos ir Azijos. Tapusi ES nare, Turkija pagyvintų Europos santykius su greitai besivystančiais turtingais Kaukazo ir Centrinės Azijos regionais bei Artimaisiais Rytais, kurie atsigauna nuo Arabų pavasario pasekmių. Turkija yra unikalioje geografiškai strateginėje pozicijoje, be to, kaip NATO narė ji turi antrą pagal dydį Aljanse armiją, kuri pasitarnautų užtikrinant Europos saugumą.
Turkija yra demokratiška. Joje norima reformų, pliuralizmo ir situacijos dėl žmogaus teisių pagerinimo. Turkija yra stipri ir lojali NATO narė.
Turkijos ekonomika gerėja. 2014 m. ji padidėjo 3,5 proc. Turkija gyvena geriau nei ES narės Rumunija ir Bulgarija. Tik Niujorke, Londone ir Maskvoje yra daugiau milijardierių nei Stambule. Turkijos 75 mln. pirkėjai pagyvintų ES rinką.
ES narystė būtų simbolinė Turkijos sėkmė kuriant sekuliarią musulmonišką valstybę, kokios yra, pvz., Marokas ar Indonezija. Turkijos ir Europos istorija persipynusios nuo tada, kai Osmanai perplaukė Bosforo sąsiaurį XIV a. Šalies polinkis į Vakarus buvo įtvirtintas 1922 m., kai įkurta Turkijos Respublika. Turtingas Turkijos palikimas yra unikalus, jis yra nepaneigiamai europietiškas. Narystė ES padėtų išspręstų kurdų klausimą ir santykius su Kipru bei Armėnija.
Šaltinis: debatingeurope.eu
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]