97 mokyklose kūrybinių sričių profesionalai padeda mokytojams ieškoti naujų mokymo būdų

Kaip klasėje dirbti su skirtingų gabumų vaikais? Ką daryti, kad mokydamiesi fizikos vaikai išlaikytų dėmesį? Kaip įveikti triukšmą pamokose? Atsakymų į šiuos klausimus jau trečius metus ieško mokyklose dirbantys kultūros ir kūrybinių sričių profesionalai, vadinami kūrybos agentais. Jie prisideda prie bendrojo ugdymo mokykloms skirtos programos „Kūrybinės partnerystės“, kurioje šiemet dalyvauja 97 Lietuvos mokyklos.

„Kūrybinės partnerystės“ – tai vienintelė kūrybiško mokymosi programa Europoje, kurioje veikia kūrybos agentai. Anot Mildos Laužikaitės, programos vadovės, jie atlieka unikalų tarpininkų vaidmenį tarp mokyklos bendruomenės ir netradicinius mokymosi būdus taikančių praktikų. Kūrybos agentai padeda mokykloms analizuoti mokymosi problemas, pažvelgti į jas iš neįprastų perspektyvų ir planuoti, kaip praktikoje išbandyti naujus mokymosi būdus.

Įžvalgumas, sudėtingų klausimų sprendimas, empatija, gebėjimas problemas paversti galimybėmis – tai pagrindinės kompetencijos, kurias savo darbe pasitelkia agentai. Jais mokyklose dirba kino režisieriai, žurnalistai, filosofai, vadybininkai, psichologai.

„Kūrybos agentai atveria naują požiūrį į mokymosi procesą, sukuria erdvę, kurioje mokytojai ir mokiniai gali eksperimentuoti, patys ieškoti jiems įdomių mokymosi formų ir būdų. Per trejus „Kūrybinių partnerysčių“ metus subūrėme bendruomenę atsakingų, talentingų ir kūrybingų žmonių, kurie noriai bendradarbiauja su mokyklomis ir aktyviai įsitraukia į jų gyvenimą“, – teigia M. Laužikaitė.

Domas Burkauskas, žurnalistas, „Kūrybinių partnerysčių“ projekte dirbantis jau trečius metus, prisipažįsta, kad kartais mokyklose jį pavadina mokytoju, tačiau kūrybos agento funkcija kiek kitokia. „Man svarbiausia sukurti bendradarbiavimo atmosferą, kurioje kiekvienas nebijotų išsakyti savo jausmų ir lūkesčių. Patys mokytojai ir mokiniai turi suprasti ir pasakyti, kokiu keliu ir kur jie nori eiti, kaip ir ką mokytis, kokioje srityje tobulėti“, – sako kūrybos agentas, šiuo metu dirbantis Jurbarko ir Druskininkų pagrindinėse mokyklose.

D. Burkauskas įvardija du didžiausius iššūkius, su kuriais jam teko susidurti per trejus „Kūrybinių partnerysčių“ projekto metus. Pirma – mokinių abejingumas mokslams, antra – atsargus mokytojų požiūris į netradicinius mokymosi būdus.

„Nemažai vaikų buvo užsisklendę savo pasauliuose, nedideliuose draugų ratuose bei interneto erdvėje. Jiems trūko atvirumo, jie buvo apatiški aplinkai, drauge – mokslams. Reikėjo su tuo kovoti, sugalvoti veiklų, kurios juos sudomintų. O mokytojams teko išmokti nevaržyti savęs iš anksto numatytu mokymosi planu“, – prisimena D. Burkauskas.

Trečius metus „Kūrybinių partnerysčių“ projekte dalyvauja ir kino režisierius Tomas Smulkis. Jis prisipažįsta iš pradžių susidūręs su sunkumais, kai mokytojams ir mokiniams pasakodavo apie kūrybišką požiūrį į mokymąsi, apie tai, kad galima mokytis nebūtinai laikantis nustatytų planų ir sistemų. Kaip teigia kūrybos agentas, šioje situacijoje jam padėjo profesiniai įgūdžiai – komunikabilumas ir planavimas.

„Turėjau bendrauti su įvairaus amžiaus žmonėmis – nuo mokytojų iki pradinių klasių mokinių. Reikėjo nemažai bendravimo žinių ir įgūdžių. Be to, kaip ir filmavimo aikštelėje, taip ir čia turėjau daug planuoti ir numatyti į priekį. Kai pamatai, kad viena ar kita veikla pamokos metu nėra įdomi, turi ją keisti kita, nuolat nepastebimai žongliruoti“, – teigia T. Smulkis.

Pasak jo, šiandien pagrindinis jo tikslas mokyklose – ne kalbėti apie „Kūrybinių partnerysčių“ viziją ir tikslus, bet paruošti mokyklas gyvenimui jau be projekte dalyvaujančių žmonių.

Šiemet „Kūrybinių partneryčių“ programoje dalyvauja 97 Lietuvos mokyklos, iš jų 45 – pirmuosius mokslo metus. Programoje, kuri Lietuvoje prasidėjo 2011 metais, jau dalyvavo 4 000 įvairaus amžiaus moksleivių.

Projektą „Kūrybinės partnerystės“ inicijavo Švietimo ir mokslo ministerija, iš dalies remia Europos socialinis fondas, projektą įgyvendina Ugdymo plėtotės centras.