2012 metais Medicinos etikos žurnalas publikavo straipsnį „Pogimdyvinis abortas: Ar verta vaikui likti gyventi?“, kurį parašė Oksfordo universiteto profesoriaus Džulijano Savulesku (Julian Savulescu) asistentai dr. Frančeska Minerva (Francesca Minerva) ir Alberto Džiubilini (Alberto Giubilini).
Straipsnyje svarstoma, kad naujagimis faktiškai dar nelaikytinas asmenybe, todėl jis neturi moralinės teisės į gyvybę. Autoriai mano, kad pagimdę, pvz., nesveikus vaikus tėvai turi turėti teisę juos nužudyti.
Oksfordo auklėtiniai teigia, kad „naujagimio ir embriono moralinis statusas yra lygiaverčiai ta prasme, kad ir vienam, ir kitam trūksta tų savybių, kurios pateisintų teisės į gyvybę suteikimą.“ Jų manymu, naujagimis dar nėra visavertė asmenybė, greičiau tik potenciali asmenybė. Mokslininkai sako: „Tai, kad ir embrionas, ir naujagimis yra žmogiškos būtybės ir potencialios asmenybės, yra akivaizdu, tačiau tai jokiu būdu nėra asmenybės „subjekto moralinės teisės į gyvybę prasme“. Taip pat, jų manymu, neįmanoma padaryti moralinės žalos naujagimiui, uždraudžiant jam potencialų vystymąsi, kurio dėka jis dar tik taptų asmenybe. Mokslininkų išvada būtų tokia: „Tai, ką mes vadiname pogimdyviniu abortu, reikia leisti tais atvejais, kaip kad yra leidžiami įprasti abortai, įskaitant ir tuos atvejus, kai naujagimis nėra invalidas.“
Tais atvejais, kai tėvai iki gimdymo nežino, kad vaikas bus invalidas, tėvams reikia suteikti teisę nepilnavertį vaiką nužudyti. Taip teigdami, mokslininkai remiasi faktu, kad Europoje embrionų Dauno sindromas diagnozuojamas tik 64 procentams gimdyvių. Todėl, tokiam vaikui gimus, tėvai neturi kitos išeities, kaip tik kūdikio atsisakyti. Autorių manymu, tokio vaiko auginimas gali tapti nepakeliama našta ne tik šeimai, bet ir visuomenei, kadangi ekonomine jo gerove rūpinasi valstybė, be reikalo išlaidaudama.
Tiesa, vietoj termino „kūdikio žudymas“, autoriai vartoja terminą „pogimdyvinis abortas“. Ir jie sako, kad jei abortai nedraudžiami, tai skirtumo tarp abortų, atliekamų iki gimdymo ir po jo, nėra.
Profesorius Džulijanas Savulescu sako, kad abu jo asistentai nieko nauja nepasakė, bet dar kartą pateikė argumentus, gindami motinos ir šeimos interesus. Jis taip pat teigia, kad argumentais paremtos nuomonės išsakymas yra viena iš pasisakymo galimybių, ir dėl to nereikia organizuoti „raganų medžioklės“. Jo manymu, vietoj to, kad būtų ginčijamasi ir kovojama už idėją, atsiranda noras nutildyti, kuris remiasi asmeniniais moraliniais įsitikinimais. Bet tai nėra ta visuomenė, kokioje mes turėtume gyventi.
Daktaras Trevoras Stamersas (Trevor Stammers) iš Šv. Marijos universiteto svarsto: „Jeigu motina savo naujagimį uždusins po antklode ir mes sakysime: „Nieko tokio, ji juk gali pagimdyti dar vieną“, ar tai yra tai, ko norime, kad vyktų?“ Bet čia pat priduria: „Tai, ką išdėstė jaunieji kolegos, nėra jokia naujiena. Tai yra idėjos, kurias jau labai seniai gina JAV ir Australijos etikos filosofai, ir tai yra ilgo kelio neišvengiamas galas.“
Šaltiniai: www.telegraph.co.uk, jme.bmj.com