Alkoholio pramonė perka tyrimus, kad sumažintų alkoholio akcizą

Kol nevyksta Seimo sesija, alkoholio gamintojai nesėdi sudėję rankų ir rengiasi tam, kad anksčiau ar vėliau galėtų ir vėl siūlyti mažinti alkoholinių gėrimų akcizą, motyvuodami tuo, kad Lietuvoje klesti prekyba nelegaliai pagamintais ar įvežtais alkoholiniais gėrimais, o Lietuvoje gaminami alkoholiniai gėrimai parduodami per brangiai.

Net neabejotina, kad alkoholio gamintojų galvos, paragavusios kraujo ir pajautusios, kad už pinigus ir vėl galima pasiekti sau naudingų tikslų, kaip tai atsitiko gerai suplanavus ir nusipirkus alkoholinių gėrimų reklamos draudimo atšaukimą, susigalvojo naują veiklos strategiją dėl alkoholio akcizo mažinimo. Pirmoji tos strategijos dalis – tai spaudoje užsakyti straipsniai, kuriuose rimtais veidais aiškinama, kaip Lietuvoje traukiasi legalių gėrimų rinka, o alkoholio vartojimas nemažėja ir auga nelegali rinka. Tokia informacija platinama neatsižvelgiant į tai, kad sveikatos rodiklių analizė rodo visiškai priešingas tendencijas, tačiau mokslinės informacijos (skirtingai nei alkoholio gamintojų apmokėtų žinučių) didieji informacijos portalai neskuba spausdinti. Alkoholio gamintojai yra pakankamai protingi ir suvokia, kad jų pačių lūpomis sakomi dalykai yra vertinami kaip šališki, nes alkoholio gamintojai yra suinteresuoti didinti savo pardavimus ir vienas iš jų tikslų yra pasiekti, kad akcizas ir alkoholio kaina būtų sumažinta.

Maža to, Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacija (AGPĮA) visais įmanomais būdais skleidžia melagingą žinią, esą ši pramonė yra viena didžiausių mokesčių mokėtojų, sumokanti apie 1 milijardą litų mokesčių per metus, nors didžiąją šių mokesčių dalį sudaro akcizas ir PVM, kuriuos sumoka pirkėjas, o ne pramonė. Tačiau tikrieji pramonės mokesčiai (pelno mokestis, su darbo santykiais susiję mokesčiai) niekur neskelbiami, nes tikriausiai daugelį prajuokintų, o jų indėlis į Lietuvos darbo rinką yra apgailėtinas ir tą menkareikšmiškumą yra patvirtinusios valstybės institucijos. Nedaug gelbėja ir alkoholio bei tabako pramonės finansuojamas ir išlaikomas Laisvosios rinkos institutas, nes jo pajamų struktūra nūnai žinoma ne tik Seimo nariams, bet ir besidominčiai visuomenei. Todėl kita alkoholio pramonės gamintojų strategijos dalis neabejotinai yra apklausos, kurias kaip ir viską galima nusipirkti. Ne tik apklausos atlikimą galima užsisakyti, kartu galima nusipirkti ir rezultatus.

Vienas pirmųjų tokių pavyzdžių buvo alkoholio gamintojų nupirktas visuomenės nuomonės tyrimas dėl alkoholinių gėrimų reklamos draudimo. Tuomet, dviem atliktiems tyrimams parodžius alkoholio pramonei nepalankius rezultatus, alkoholio gamintojai susirado tyrimų agentūrą „Baltijos tyrimai“, kuri prieš pat Seimo balsavimą pateikė tokius duomenis, kuriuos norėjo matyti alkoholio gamintojai, o tyrimą pakomentavo ne tyrėjai ar sociologai, o „Baltijos tyrimų“ rinkodaros direktorius. Šį kartą vėl imamasi pasiteisinusio scenarijaus.

O pats idealiausias viešo manipuliavimo variantas, kai galima mojuoti „ekspertų“ išvadomis. AGPĮA užsakymu dabar jau „Spinter tyrimai“ ėmėsi tirti specialistų nuomonę apie alkoholinių gėrimų rinką. Sunku pasakyti, ką tyrėjai laiko specialistais ir kaip juos atsirinko, bet, matyt, neįvertino, kad realiai alkoholio kontrolės srityje (ne prekyboje ar gamyboje) dirbančių žmonių yra labai nedaug ir jie puikiai vienas kitą pažįsta. Todėl ir informacija buvo greitai pasidalyta ir paaiškėjo, kad tyrėjai, dar neatlikę tyrimo, jau meluoja ir manipuliuoja. Vienam iš specialistų paskambinęs tyrėjas bandė įtikinti dalyvauti tyrime, nes jame jau dalyvavo kiti specialistai iš valstybės institucijų (pvz., iš Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento). Ši taktika nelabai pasiteisino, o pasitikslinus, ar minėto departamento žmonės iš tiesų atsakinėjo į „Spinter tyrimų“ tyrėjų klausimus, paaiškėjo, kad nieko panašaus, išskyrus nepavykusį bandymą susitarti dėl interviu. Taigi alkoholio kontrolės ekspertams pakankamai suvokiant, kokio pobūdžio tai tyrimas, tyrėjams teko imtis net apgaudinėjimo ir manipuliavimo, kad prikalbintų dalyvauti tyrime.

Be abejo, ekspertais šiame tyrime taps ir parduotuvių vadovai, alkoholio gamybos įmonių vadovai ir kt., kurių nuomonė ir šališkumas žinomi iš anksto. 

Jau net neverta kalbėti apie tai, kad pats klausimynas sudarytas itin tendencingai, įkyriai peršant mintį apie alkoholinių gėrimų nelegalios rinkos ryšį su alkoholinių gėrimų kainomis. O pats nelegalios rinkos dydžio vertinimas atliekamas klausiant apie tai, kiek, ekspertų manymu, ši rinka augo ar mažėjo. Tai yra panašaus lygio klausimas, kaip kabinete sėdinčių gamtosaugininkų klausti, kiek, jų manymu, pavasarį pakilo Lietuvos ežerų vandens lygis, net nepabandžius to lygio išmatuoti. Iš tiesų yra ne vienas būdas išsiaiškinti apytikrį nelegalios alkoholio rinkos dydį, tačiau nė vienas iš šių metodų minėtame tyrime nenaudojamas.

Kadangi tyrimo turinys yra parengtas alkoholio pramonės, alkoholio pramonė apmokėjo tyrimą ir turi labai aiškų interesą gauti sau palankius rezultatus, galimos dvi šio tyrimo baigties versijos. Jei vis dėlto jis daromas sąžiningai ir ekspertai (ne alkoholio gamintojai ir pardavėjai) bus iš tiesų apklausti, ir rezultatai bus nepalankūs alkoholio pramonei, tai tyrimo rezultatai neišvys dienos šviesos. O jei viskas vyksta pagal alkoholio gamintojų scenarijų, tai jau šiandien galima pasakyti bent dvi pagrindines išvadas, už kurias buvo sumokėta: ekspertų manymu, nelegali alkoholio rinka auga, o pagrindinė to augimo priežastis yra per didelė alkoholio kaina. Ir po tokių išvadų niekam nebebus įdomūs sveikatos rodikliai ir tai, kad santykinė alkoholinių gėrimų kaina daugelį metų ne tik neaugo, bet ir labai drastiškai mažėjo.

Belieka tik apgailestauti, kad tokios bendrovės, kaip „Spinter tyrimai“ ar „Baltijos tyrimai“, vaikydamosi lengvų alkoholio gamintojų pinigų, veliasi į panašaus pobūdžio aferas, sukeldamos realių abejonių dėl kitų jų atliktų tyrimų rezultatų.

Taigi, galima prognozuoti, kad šio tyrimo rezultatai labai greitai bus pateikti apmokėtuose didžiųjų informacinių portalų, kurie nesibodi iš alkoholinių gėrimų reklamos susižerti nemažus pinigus, straipsniuose. Kitas žingsnis bus kurio nors Seimo nario ar Seimo narių grupės registruotos Akcizų įstatymo pataisos, kuriomis bus siekiama sumažinti alkoholinių gėrimų akcizą.

Ir vėl viskas bus puiku: biudžetas praras pinigus, mirs keliais tūkstančiais daugiau žmonių, o tokie veikėjai kaip Mockus ir kiti galės nusipirkti naujus "Maybach".