Alvis Hermanis: politkorektiškumo laikai baigėsi

Žymus latvių teatro režisierius Alvis Hermanis, šiuo metu gyvenantis Paryžiuje, nutraukė kontraktą su Hamburgo teatru „Thalia Theater“, pareiškęs, kad nedirbs Vokietijoje, nes protestuoja prieš Vokietijos atvirų durų imigrantams ir pabėgėliams politiką. Režisierius teigė, kad teatro žmonės yra labai politizuoti, jie „ne tik visą laiką stato spektaklius apie šią {pabėgėlių priėmimo} idėją, bet jie dar turi specialų centrą – restoraną ir kavinę, kur jie tais pabėgėliais visaip rūpinasi ir renka jiems pinigus. Jie surinko milžiniškas sumas. Kitaip tariant, jie visiškai apimti entuziazmo“.

Menininkas aiškino, kad migrantų, kurie plūsta į Vokietiją, negalima vadinti pabėgėliais ar politinio prieglobsčio ieškotojais, nes jie jau kirto visą Austrijos teritoriją. Režisierius nurodė, kad Berlyno imigracijos politika kelia grėsmę visai Europai, į kurią gali nepastebimi patekti teroristai. Neįmanoma atskirti gerus žmones nuo blogų. Vienu metu reikšti palaikymą ir teroristams, ir Paryžiaus žudynių aukoms negalima. Nors ne visi pabėgėliai yra teroristai, bet visi teroristai buvo pabėgėliai ar jų vaikai.

Kaip pranešė „Deutchlandradio Kultur“, A. Hermanis mano, jog teroristų išpuoliai Paryžiuje rodo, kad gyvename karo aplinkybėmis. Kare kiekvienas turi pasirinkti, kurioje pusėje bus, o A. Hermanis ir teatras „Thalia“ atsidūrė priešingose pusėse. „Politkorektiškumo laikai baigėsi,“ - pareiškė režisierius.

Savo sprendimą režisierius Alvis Hermanis aiškina taip: „Šiuo metu dirbu Paryžiuje ir gyvenu toje pačioje miesto dalyje, kur įvyko masinės žudynės. Kasdienybė čia kaip Izraelyje. Nuolatinė paranoja. Net blogiau, nes Paryžiaus žydų bendruomenės žmonės pirmieji palieka šį miestą. Visur aplinkui grėsmės ir baimė. Tai, kas čia įvyko prieš dvi savaites, buvo trauma visiems. Esu septynių vaikų tėvas ir nesu pasirengęs dirbti dar viename potencialiai pavojingame mieste. Kaip žinome tie, kurie dalyvavo 9/11, taip pat buvo iš Hamburgo. Mes žinome, kad Vokietijos vyriausybė pakeitė pabėgėlių politiką po Paryžiaus tragedijos. Taigi kaina, kuri buvo sumokėta, kad pagaliau pripažintų sąsajas tarp imigracijos politikos ir terorizmo, yra 132 jaunų žmonių mirtis Paryžiuje. Ar Vokietijoje susieti imigraciją ir terorizmą iki šiol yra tabu? Po pokalbio su „Thalia Theater“ žmonėmis supratau, kad jie nepriima kitokios nuomonės. Jie save identifikuoja su pabėgėlių priėmimo centru. Taip, aš nenoriu tame dalyvauti. Ar man galima turėti savo pasirinkimą ir savo požiūrį? Kur dingo demokratija? Nemanau, kad mano politinės pažiūros yra radikalesnės už didžiosios dalies europiečių požiūrį. Mes nepalaikome šio entuziazmo atidaryti Europos sienas nekontroliuojamai emigracijai. Ir ypač Rytų Europoje mums nesuprantama šita euforija. Ar iš tiesų jūs manot, kad visi 40 milijonų Lenkijos gyventojų yra, pavyzdžiui, neonacistai ir rasistai?“

Paklaustas, ar Latvija neturėtų apskritai atsisakyti priimti pabėgėlius, jis atsakė: „Be abejonės! Žinoma! {Priimti} tokius pabėgėlius, kurių niekas nekontroliuoja, kurie neregistruoti, be dokumentų įsigavo į Europos Sąjungą? Jokiu būdu! Kaip mes galime žinoti, kokie tai žmonės?“

Šaltinis: apollo.tvnet.lv, apollo.tvnet.lv