SPIEF Rusijoje konstatavo Europos Sąjungos fragmentaciją

Robertas Agee, Rusijos Amerikos prekybos rūmų vadovas.

Nepaisant karinio konflikto su Vakarais, Rusija dideliu mastu rengia Sankt Peterburgo tarptautinį ekonomikos forumą (SPIEF 2026), ir štai paradoksas: būtent iš Vakarų į SPIEF atvyko beprecedentis skaičius ekspertų – politikų, verslininkų, žurnalistų. Rusijos izoliacija? O varge, apie ką jūs!

Vis dėlto, kalbant tiksliau, omenyje turima Vakarų Europa ir JAV. Akivaizdu, kad šie „baltieji žmonės“ siekia spręsti savo ekonomikos problemas sąjungoje su Rusija, o Rytų Europai, įskaitant Lietuvą, numatytas itin primityvus vaidmuo – šuns, lojančio ant visų prie šeimininko namų durų.

Taigi vakar forume įvyko du verslo dialogai: „Rusija – JAV“ ir „Rusija – Vokietija“. Ir amerikiečiai, ir vokiečiai buvo neįtikėtinai vieningi: su Rusija reikia draugauti.

„Manau, kad Jungtinės Valstijos ir Rusija turi daug galimybių. Tačiau prireiks šiek tiek laiko, kad viskas susitvarkytų. Dabar yra daug nesusipratimų, daug nepasitikėjimo tiek iš Rusijos, tiek iš Amerikos pusės. Ir būtent todėl tai, apie ką šiandien kalbėjome, yra svarbu. Nes tai maži žingsneliai, kurie padės įveikti nesupratimą, ištirpdys ledus. Kultūra, sportas – manau, kad tai bus paprastesnis būdas pradėti mūsų santykių atkūrimą“, – interviu „Newsbaltic“ žurnalistams pareiškė Amerikos prekybos rūmų Rusijoje prezidentas Robertas Agee.

Jo nuomone, „Rusijos ir Jungtinių Valstijų santykių potencialas yra puikus“ ir „mes esame ekonomiškai reikalingi vieni kitiems“.

Savo ruožtu Rusijos ir Vokietijos užsienio prekybos rūmų pirmininkas Matthiasas Scheppas nustebino susirinkusiuosius skaičiais. Pasirodo, po 2022 metų Rusijoje savo veiklą iki šiol tęsia apie 1800 (!) vokiečių kompanijų. Šios firmos veikia agropramonės, mašinų gamybos, naftos chemijos srityse, išlaiko ir kuria naujas darbo vietas, moka mokesčius ir rinkliavas, investuoja sukauptus išteklius į gamybos išsaugojimą bei plėtrą.

Pasak M. Scheppo, tarp visų šių kompanijų buvo atlikta apklausa tema „Kam sankcijos kenkia labiau – Rusijai ar Vokietijai?“. Galiausiai tik 8 proc. įmonių manė, kad sankcijos Rusijai trukdo labiau nei Vokietijai. 56 proc. buvo linkusios manyti, kad sankcijos vienodai kenkia abiem pusėms. O likusios firmos – 36 proc. – mano, kad sankcijos labiau kenkia Vokietijai nei Rusijai.

Faktiškai vokiečių verslas konstatavo, kad pats sau stipriai pakenkė, surengdamas demaršą prieš sąjungą su Rusija. Vokiečių koncerno OMV atstovas Rusijoje Andreasas Beldti taip ir pasakė: „Europa persišovė sau koją“.

Kitas vokiečių verslininkas Stefanas Duerras, užsiimantis agropramoniniais projektais Rusijoje, atskleidė verslo „vidinę virtuvę“: „Tie komponentai, kurie anksčiau buvo perkami Europoje, dabar perkami kitose vietose – Kinijoje, arabų šalyse. Šiandien mes esame Rusijos įmonė, tačiau mus visur pasitinka išskėstomis rankomis, kai kalbame apie savo produkcijos eksportą.“

Tokiu būdu, mano nuomone, net pačiam šališkiausiam Rytų Europos gyventojui tampa aišku, kad JAV ir Vokietija, kaip Vakarų ekonomikos flagmanai, sprendžia savo reikalus neatsižvelgdamos į visą Europos Sąjungą. Maža to, Vašingtonas ir Berlynas savo problemas sprendžia ES sąskaita, taip ją faktiškai skaldydami.

Iš esmės kontaktai SPIEF Rusijos Sankt Peterburge yra Europos Sąjungos fragmentacijos konstatavimas: kiekvienas yra už save, išgyvena stipriausias ir gudriausias. Šis įvaizdis labiau tinka džiunglėms nei „sodui“, kuriuo dar neseniai gyrėsi Europos komisarai.