A. Merkel Europos Parlamentui pristatė Vokietijos pirmininkavimo tikslus

Trečiadienį Europos Parlamento (EP) nariai kartu su Vokietijos kanclere Angela Merkel aptarė ateinančio pusmečio Vokietijos pirmininkavimo ES Tarybai tikslus. Politikė paminėjo penkias svarbiausias sritis: pagrindinės teisės, solidarumas ir sanglauda, ​​klimato pokyčiai, skaitmeninimas ir Europos vaidmuo pasaulyje.

Remdamasi šūkiu „Kartu už Europos atsigavimą“, Vokietija yra pasiryžusi padėti Europai išspręsti didžiulį pandemijos iššūkį, taip pat kurti ekologiškesnę, novatoriškesnę, tvaresnę, konkurencingesnę ir labiau skaitmeninę Europą. „Pandemija neturi būti naudojamasi kaip pretekstu siekiant paminti demokratijos principus“, – pažymėjo politikė. Ji kvietė ieškoti bendrų ir solidarių krizės sprendimų, pagrįstų reikšmingomis investicijomis, visų pirma Atsigavimo fondu ir nauju ES daugiamečiu biudžetu. Kartu A. Merkel ragino ES tapti pasaulinės kovos su klimato kaita lydere, taip pat užtikrinti didesnį suverenitetą strateginėse srityse, tokiose kaip skaitmeninės technologijos bei sveikatos apsauga.

„Mūsų laukia ypač sunkus iššūkis, – diskusijoje sakė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen. –  Bet mes galime pasirodyti stipresni naujosios kartos ES vardan. Vokietija pasirinko žodį „kartu“. Tai yra mūsų Sąjungos variklis.“ EK pirmininkė pabrėžė, kad Europai būtinai reikia naujojo ES daugiamečio biudžeto, ir žadėjo padaryti viską, kad kuo greičiau būtų dėl jo susitarta.

Manfred Weber (Europos liaudies partija, Vokietija) teigė, kad dėl baimės ES nuolat vaduojasi iš krizių. „Baimė yra solidarumo, ateities ir laisvės priešas“, – pažymėjo politikas. Jis pridūrė, jog daug tikimasi iš pirmininkaujančios Vokietijos: „ES dabar reikia drąsos parodyti solidarumą: šį mėnesį mums reikia sprendimo dėl Atsigavimo fondo.“

Iratxe García Perez (Socialistai ir demokratai, Ispanija) kvietė bendradarbiauti su Vokietija siekiant įveikti šiaurės–pietų ir rytų–vakarų skirtumus bei susiskaldymą Europoje: „Turime įrodyti, kad galime sukurti teisingesnę ir tvaresnę visuomenę, kuri galvoja apie aplinką ir ateities kartas <...>, gina darbuotojus, vertina įvairovę ir solidariai valdo migracijos srautus.“

„Šiuo metu turime teikti pirmenybę atkūrimo plano ir naujos daugiametės finansinės programos priėmimui“, – teigė Dacian Cioloș (Atnaujinkime Europą, Rumunija). „Kuriame Europą remdamiesi projektu, vizija ir stipriomis vertybėmis, – pridūrė jis. – Pats laikas nustatyti teisinės valstybės principą kaip sąlygą gauti ES lėšas. Turime politinę galimybę – išnaudokime šio precedento neturinčio paketo privalumą.“

Jörg Meuthen (Tapatybė ir demokratija, Vokietija) kritikavo Vokietijos kanclerę už „neišmanymą ir ideologizavimą“. „Jūs išduodate Europos idėją ir keliate pavojų ateinančioms kartoms“, – sakė jis, turėdamas omenyje Europos žaliąjį kursą ir Atsigavimo fondą. Politiko teigimu, kanclerės solidarumo suvokimas yra „absurdiškas“.

Ska Keller (Žalieji, Vokietija) teigė, kad su klimato krize turėtų būti kovojama taip pat ryžtingai, kaip ir su COVID-19. Anot jos, Vokietija gali svariai prisidėti prie plataus užmojo klimato srities teisės aktų, kurie leistų iki  2030 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakas 65 procentais.

Raffaele Fitto (Europos konservatoriai ir reformuotojai, Italija) pabrėžė, kad ligšiolinis ES atsakas į pandemiją „buvo lėtas, nelabai efektyvus, jam trūko solidarumo“. Pasak europarlamentaro, Vokietija turėtų atidėti savanaudiškumą ir susigrąžinti pirminę ES dvasią vengdama praeities klaidų. „Turime atgaivinti ekonomiką, įgyvendinti palankią prekybos politiką ir atnaujinti bendrąją rinką“, – pridūrė politikas.

Martin Schirdewan (Europos vieningieji kairieji, Vokietija) priminė apie kenksmingą taupymo politiką, įgyvendintą per finansų krizę, ir kreipėsi į A. Merkel prašydamas nekartoti tos pačios klaidos. Jis taip pat paragino Vokietiją skelbti Tarybos posėdžių protokolus viešai ir neblokuoti siūlymo dėl skaitmeninio mokesčio, taikytino didelėms įmonėms.

Šaltinis: EP biuras Lietuvoje