Ukrainos skolos didelės, bet būsimi pinigų srautai iš Europos – įkvepia

Ukraina yra smarkiai prasiskolinusi. Teigiama, kad jos valstybės skola dabar siekia maždaug 215 milijardų dolerių.

Kasmet už šią skolą reikia mokėti. Tai vadinama skolos aptarnavimu – palūkanomis ir kitais su skola susijusiais mokėjimais. Ukrainai tai, kaip skelbiama, kainuoja apie 11–13 milijardų dolerių per metus.

Tačiau viskas nėra taip paprasta. Ukrainos skolos yra labai painios. Vienos paskolos suteiktos ilgam laikui, kitos – lengvesnėmis sąlygomis, dar kitų mokėjimai atidėti. Kai kuriais atvejais net numatyta, kad dalis išlaidų gali būti dengiama ne iš Ukrainos biudžeto.

Todėl, nors skaičiai atrodo aiškūs, realybėje viskas yra daug sudėtingiau. Ir čia atsiranda Europos Sąjungos klausimas.

Jeigu Ukraina taptų Europos Sąjungos nare, ji pati taip pat turėtų mokėti į bendrą ES biudžetą – maždaug 1–1,5 milijardo dolerių per metus. Tačiau mainais ji gautų gerokai daugiau. Pagal dabartinius vertinimus, Ukraina galėtų gauti apie 13–20 milijardų dolerių kasmet iš ES fondų.

Tai reiškia paprastą dalyką: Ukraina iš ES gautų daug daugiau, negu pati įmokėtų.

Tada susidaro įdomi situacija. Iš vienos pusės, Ukraina turi didžiulę skolą ir kasmet moka milijardus už jos aptarnavimą. Iš kitos pusės, įstojusi į ES, ji galėtų gauti panašaus dydžio ar net didesnius pinigų srautus iš Europos.

Kiek tiksliai Ukraina gautų, priklausytų nuo daugelio dalykų – kada ji įstotų, koks tuo metu būtų ES biudžetas, kokios būtų specialios sąlygos ir apribojimai.

Lietuvos politikos lyderiai siekia kuo spartesnės Ukrainos integracijos į Europos Sąjungą, tačiau viešai minimi terminai skiriasi: kalbama ir apie proveržį 2027 metais, ir apie realesnį 2030 metų tikslą pilnateisei narystei.

Finansinė situacija atrodo taip: Ukraina turi milžinišką skolą, moka už ją milijardus, bet kartu gali gauti dar didesnius pinigų srautus iš Europos Sąjungos.

O kai bandai viską sudėti į vieną vietą – kas kam moka, iš kur ateina pinigai ir kur jie išeina, – vaizdas tampa toks sudėtingas, kad dėl tų Ukrainos pinigų gali ir velnias galvą nusilaužti.

Tačiau svarbiausia nepamiršti esmės: Ukraina šiandien gina visą civilizuotą ir demokratinį pasaulį. O mes, pinigais ir ukrainiečių gyvybėmis, perkame sau laiką, ruošdamiesi būsimai Rusijos karinei invazijai į NATO ir Europos Sąjungos valstybes.



Susiję:

Rusija pulti NATO gali bet kurią akimirką