Anonimo nuomonė. Ar britams palikus ES „eurokolūkis“ sugrius?

Esu Vytautas Jonas Kazlauskas. Tai nėra mano tikras vardas. Esu bet kuris iš Jūsų, toks kaip Jūs. Domiuosi tuo, kas vyksta pasaulyje ir čia išsakysiu savo daug kam galbūt nepatiksiančią nuomonę.

Bene dažniausiai aptarinėjama tema pasaulyje pastaruoju metu yra BREXIT arba Jungtinės Karalystės birželio 23-iąją rengiamas referendumas dėl galimo išstojimo iš Europos Sąjungos. Nors premjeras Deividas Kameronas (David Cameron) bando visus įtikinti, kaip gerai yra būti ES, britai turi savo galvas, ir jose esančios mintys ne itin sutampa su konservatorių politika. Naujausios apklausos duomenimis, 52 proc. Jungtinės Karalystės gyventojų nori nešdintis iš „eurokolūkio“.

Kodėl taip yra ir kaip galėtų būti? Mano nuomone, didžioji dalis britų vis dėlto yra monarchistai, didžiuojasi tuo, kad ši šalis yra viena nedaugelio Europos karalysčių. Pasaulyje tėra 27 monarchijos, ir tik 10 iš jų yra Europoje (Belgija, Danija, Ispanija, Lichtenšteinas, Liuksemburgas, Monakas, Nyderlandai, Norvegija, Švedija, Jungtinė Karalystė). Europos Sąjungai priklauso vos 7 karalystės, tad jei Briuselio ir Strasbūro valdas paliktų viena iš jų (bene svarbiausioji geopolitiniu ir ekonominiu požiūriu), liktų vos šešios.

Ar jaustis karalystės dalimi, nemokėti mokesčių Europos Sąjungai ir gyventi nepriklausomai nuo kitų yra gerai, ar blogai? Vienas dalykas – kurti naują valstybę, pvz., Kataloniją, Škotiją, Baskiją ar dar ką nors. Europoje yra daug tautų, tačiau valstybių skaičius – ne itin didelis. Europos Sąjunga nori susišluoti kuo daugiau, ir tai suvokiama geopolitiškai, todėl paskubomis bandomos priimti likusios Balkanų šalys, Moldova, Ukraina, Turkija (nors su dvejomis pastarosiomis kyla keblumų, jie greičiausiai bus išspręsti). Ant kulnų Europos Sąjungai lipa Eurazijos Ekonominė Sąjunga su milžiniškais sąjungininkais: Kinija, Indija, Iranu, ASEAN valstybėmis. Iš kitos pusės – JAV, kurios siūlomos ir greičiausiai įsigaliosiančios TTIP bei kitos sutartys ES nenaudingos. Tokiu būdu tarp dviejų supergalių įstrigusiai ES Jungtinės Karalystės išėjimas būtų didžiulis nuostolis, o tokioms šalims kaip Katalonija – tik paskatinimas dar labiau sumažinti ES galią.

ES turi silpnąją pusę, apie kurią stengiamasi nekalbėti. Greta ES valstybių yra tos, kurios gyvena daug geriau nei vidutinė ES šalis narė, ką jau kalbėti apie Bulgariją, Rumuniją, Lietuvą, Latviją. Norvegijai, Lichtenšteinui, Šveicarijai, Monakui, Andorai ir panašioms valstybėms Europos Sąjunga nereikalinga – jos puikiai apsieina ir be „eurokolūkio“, ir vizų klausimas nekyla, ir ekonominėmis sankcijomis joms nepagrasinsi. ES vos įkalbėjo tapti šalimi nare Maltą, kuri labai svarbi strategiškai ir vos išlaiko Graikiją, kuri taip pat itin svarbi „eurokolūkiui“: į Graikiją investuoti ir Rusijos, ir ES, ir JAV pinigai.

Karalienė britams iki šiol svarbi ir brangi, ir už karūną jie dar ne vieną karą galėtų surengti (kad ir šaltąjį, ekonominį). Vis dėlto svarbiausias dalykas yra ekonomika: laisva nuo „eurokolūkio“ ir su sava valiuta svaru sterlingu (sterlingas yra sidabras su vario ir kitų metalų priemaišomis), kuriam – beveik 900 metų. Ar tiek gyvuos euras ir pati Europos Sąjunga? Matant jos problemas, kurios vis gilėja, sunku prognozuoti, kad „eurokolūkis“ ir euras bus tokie ilgaamžiai.