Apie karo Sirijoje makabriškumą

Kas realiai vyksta Sirijoje? Egzistuoja labai daug agitacijos ir propagandos versijų ir interpretacijų. Ir tai yra normalu. Blogiausia tai, kad bet kokių politinių avantiūrų pasekmės visada gula ant eilinių piliečių pečių.
 
Bemaž visos Sirijoje kariaujančios pusės aiškina, kad Sirijoje kovojama su islamo valstybės (arabiškai – Daesh) pajėgomis arba ir su visuose Artimuosiuose Rytuose didžiausio diktatoriaus Bašaro al-Asado pajėgomis.
 
Tačiau ko Sirijoje siekia Turkija? Turkija nori didesnės įtakos Artimuosiuose Rytuose, todėl nei demokratinės vertybės, nei kova su diktatoriumi niekuo dėtos. Pagal oficialius Turkijos pareiškimus, ji Sirijoje kovoja su islamo valstybės pajėgom, o realiai  kažkodėl pradėjo tikrą karą su kurdais. Dar keisčiau, kad būtent su tomis kurdų pajėgomis, kurios įnirtingiausiai kovoja su islamo valstybės gangsteriais. Bet Turkijos kovos su islamo valstybe nelabai pastebime. Pavyzdžiui, kai Suruč mieste liepos pabaigoje susisprogdino savižudė, žuvo apie 30 žmonių. Iš Turkijos pusės atsakas buvo, bet smūgis buvo nukreiptas į kurdų pajėgas. Suprantama, Turkijai šis karas yra puiki proga išspręsti savas politines problemas, net ir vidines, agitacijos ir propagandose pagalba tai pristatant kaip kovą su radikaliaisiais islamistais-ekstremistais. Bet visas tas Turkijos karas islamo valstybei suteikia neįkainojamą paslaugą, kitaip tariant – Turkija tokiu būdu tampa savotiška islamo valstybės sąjungininkė. Dar vienas nesenas pavyzdys, kai Turkijos karinės pajėgos atakavo kurdus Irake,  labai aktyviai kovojusius su islamo valstybės pajėgomis. Deja, bet apie tokį dviprasmišką Turkijos karą prieš islamo valstybę demokratinė laisvoji žiniasklaida beveik nieko nerašo, tarsi to net nepastebėtų.

Kaip bebūtų keista, bet ir kitos šalys, kurios deklaruoja kovą su islamo valstybės kovotojais, iš tiesų elgiasi labai keistai ir nenuosekliai. Kad žmonėms būtų sunkiau suprasti, toks keistas ir makabriškas karas dažnai pristatomas kaip kova su radikaliaisiais islamistais-ekstremistais, tačiau neįvardijamos pajėgos, su kuriomis kovojama. Taip sukuriamas apgaulingas įspūdis, kad kovojama su islamo valstybės pajėgomis.
 
Karas Sirijoje daug kam yra nesuprantamas, nes ten kariauja net kelios jėgos: Bašaro al-Asado pajėgos, Kurdų kovotojai-savanoriai, Al-Nusra fronto kovotojai, islamo frontas – įvairiausios pusiau islamiškų ir islamiškų kovotojų grupės (Dzhebhat al-Islamiya, arba Islamic Front), pagaliau ir islamo valstybės pajėgos.  Dar galima papildomai paminėti Libano „Hezbollah“, Irano specialiąsias pajėgas Qods (wikipedia.org), Izraelio specialiąsias pajėgas (vz.ru)  ir  įvairiausių valstybių įvairiausių rūšių vadinamuosius „poilsiautojus-atostogautojus“ Turkijos, Jordanijos, Saudo Arabijos, Jungtinių Arabų Emyratų, Kataro ir, žinoma, Rusijos. Visas šis išvardintas konglomeratas tarpusavyje nesutaria. Pavyzdžiui, „Hezbollah nusprendė pulti Al-Nusra frontą Sirijoje“.  Visi jie vadovaujasi skirtingomis ideologijomis, o Sirijoje turi savus tikslus bei interesus. Nors labiausiai išsiskiria mano minėtos keturios jėgos.

Pagal įvairiausius šaltinius, Irano specialios pajėgos Sirijoje  ir Irake jau prarado daugiau kaip 4000 kovotojų, „Hezbollah“ neteko daugiau kaip 7000 karių, Sirijos Bašaro al-Asado pajėgos prarado virš 70 tūkstančių savo karių.
 
Sirijos prezidento Bašaro al-Asado didžiausiu galvos skausmu tapę Al-Nusra fronto kovotojai, kurių pajėgos siekia apie 65–75 tūkstančius kovotojų. Sirijos prezidento pajėgos su islamo valstybe turi nelabai didelius lokalius frontinius sąlyčio taškus. Islamo valstybės pajėgos kovoja ir su Bašaro al-Asado pajėgomis, ir su Al-Nusra fronto pajėgomis, ir su islamo fronto pajėgomis, ir su Kurdų kovotojais-savanoriais. B. al-Asadui pačios pavojingiausios kryptys yra provincijos Idlib, Latakia, Hama, taip pat Zabadani, esanti Libano pasienyje, ir pietinė Damasko dalis. Beveik visur pagrindiniai mūšiai vyksta tarp Bašaro al-Asado pajėgų ir Al-Nusra fronto bei islamo fronto pajėgų. Būtent šitos pajėgos įeina į JAV vadovaujamą koaliciją kovojant su islamo valstybe. Al-Nusra frontas bei islamo frontas yra remiami ginklais, instruktoriais ir t. t. Tai daro Vakarų valstybės.  

O dabar apie Rusiją. Po socialinius tinklus jau klaidžioja nuotraukos, kuriose yra užfiksuoti Rusijos kariškiai Sirijoje, yra pranešimų, kad Latakijos provincijoje, netoli oro uosto, užfiksuoti naujausi rusiški tankai T-90. Taip pat vaizdo įrašai, kuriuose nufilmuoti Rusijos naujausi šarvuočiai „BTR-82A“, ir jie nufilmuoti Sirijos šiaurėje – Latakijos provincijoje, kur prieš Bašarą al-Asadą kovoja Al-nusra frontas ir islamo frontas.

Koks Rusijos pagalbos Bašaro al-Asado pajėgoms tikslas – neaišku. Rusų  pagalba B. al-Asadui dabartiniame formate yra pavėluota, tai reikėjo daryti dar prieš trejus metus. Du trečdaliai Sirijos teritorijos prarasti, ketvirtadalis gyventojų tapo pabėgėliais, dar trečdaliai taps pabėgėliais artimiausioje ateityje, ekonomika sunaikinta. O rusai tik dabar nutarė padėti.
 
Nors prorusiška agitacija ir propaganda teigia, ir asmeniškai Putinas pabrėžė, kad be Bašaro al-Asado ginkluotųjų pajėgų antžeminės operacijos prieš islamo valstybę yra pasmerktos nesėkmei. Prorusiškose medijose irgi kalbama, kad Bašaro al-Asado pajėgos kovoja su radikaliaisiais islamistais-ekstremistais, tik neįvardinama, su kokiais konkrečiai, lyg leidžiama suprasti, kad tai – islamo valstybės pajėgos. Bet kaip jau minėjau, pagrindiniai ir aršiausi mūšiai vyksta tarp Bašaro al-Asado pajėgų ir Vakarų valstybių remiamų bei JAV koalicijos vadovaujamų Al-Nusra fronto bei islamo fronto. Ir jei Rusija B. al-Asadui suteiks pagalbą ar aktyviai įsitrauks į karą prieš Al-Nusra frontą bei islamo frontą, taip vadinamas karas prieš islamo valstybę pačiai islamo valstybei suteiks neįkainojamą paslaugą. Kitaip tariant – Rusija kaip ir Turkija taps savotiška islamo valstybės sąjungininke. O B. al-Asadas islamo valstybės šiuo momentui atakuoti negali, per mažai sąlyčio taškų.

Tiesą sakant, būtent tai verčia Vakarus nervintis ir protestuoti prieš Rusijos įsitraukimą į karą Sirijoje. Nes Vakarai įtaria, kad prisidengiant kova su islamo valstybės pajėgomis, Rusija padės Bašarui al-Asadui jei ne sutriuškinti, tai rimtai susilpninti Vakarų remiamas Al-Nusra fronto ir islamo fronto pajėgas, kovojančias prieš taip vadinamą Sirijos prezidento režimą. O tai be abejonės labai naudinga tai pačiai islamo valstybei, kuri šią progą irgi išnaudos savo naudai. Beje, Al-Nusra frontas ir islamo frontas islamo valstybei yra priešai numeris vienas, o Bašaro al-Asado taip vadinamas režimas ir jo pajėgos – priešas numeris du. Islamo valstybė glaudžiai bendradarbiauja su Al-Qaida ir prisilaiko Al-Qaida ideologinės koncepcijos, pagal kurią priešas turi būti visiškai ir besąlygiškai sunaikintas, jei neprisieks lojalumo kalifui Baghdadi. Tad išeitų, kad Bašaras al-Asadas palauks, nes ne jis yra islamo valstybės pagrindinis galvos skausmas.
 
Vakarai pritartų Rusijos pagalbai kovoje prieš islamo valstybę tik su sąlyga, kad tai nebus pagalba Bašarui al-Asadui. Visi supranta, kad Sirijos sugrąžinimas į prieškarį neįmanomas, o Sirijos skilimas ir prezidento režimo žlugimas jau negali būti sustabdyti. Klausimas, kaip konkrečiai bus išskaidyta, padalinta Sirija po karo, kuris truks dar ilgus metus. Rusija praleido galimybę greitai sustabdyti karą Sirijoje, nors tokia galimybė buvo dar 2012 metais. Asmeniškai nemanau, kad 1000–5000 rusiško kontingento gali ką nors rimtai pakeisti būtent dabar.
 
Rusija tikisi, kad Bašaro al-Asado pajėgoms pavyks bent jau išsaugoti savo kontrolėje pakrantės provincijas ir galimai su Libanu besiribojančią pasienio zoną – būtent tokie yra strateginiai Rusijos interesai Sirijoje. Nes tik tokiu būdu Rusija gali kontroliuoti Irano ir Kinijos dujotiekio kryžkelę. Galima drąsiai teigti, kad būtent dėl dujotiekių kontrolės šis karas ir prasidėjo. Suteikdama visokeriopą pagalba Sirijai, Rusija turi reikalą jau ne su prieškarine Sirija, o su juos nuograuža. Todėl išeitų, kad šis karas yra tik verslas ir nieko asmeniško. Karas Sirijoje neturi nieko bendra nei su demokratinėmis vertybėmis, nei su kova prieš diktatūrą. Niekas neteigia, kad Sirijoje Bašaro al-Asado režimas yra demokratiškas, bet nurodykite nors vieną Artimųjų Rytų valstybę, kurioje būtų super demokratiniai režimai. Gal Kataras yra demokratiška valstybė, o gal ir Saudo Arabija irgi demokratiška valstybė? O Turkija irgi demokratiškai visiems demokratams pritariant naikina kurdus? Kažkodėl mūsų demokratai akli, to nežino, nepastebi. O gal kurdai yra velnio irštva kaip ir Sirijos tauta?
 
Dėl mano išvardintų priežasčių, JAV buvo pareiškusios, kad Rusijos dalyvavimas Sirijos konflikte tik dar labiau išprovokuotų konflikto eskalavimą šiame regione. Amerikiečių lyderių teiginių esmė yra aiški: Jungtinės Valstijos neprieštarautų Rusijos karinių pajėgų dalyvavimą Sirijoje, bet JAV reikalauja, kad Rusijos pajėgos prisijungtų prie JAV vadovaujamos koalicijos. Visais kitais atvejais, JAV svarstys tokius Rusijos veiksmus kaip „konflikto eskalavimą tame regione“. Būtent tokia buvo pokalbio Kerry su Lavrovu esmė. Deja, bet Rusija tokioje koalicijoje dalyvauti atsisakė. O tai reiškia, kad karas bus dar labai ilgas ir sekinantis, o pabėgėlių srautų pabaigos dar nematyti.