2024 m. kovo 29 d.

 

Apie taiką pasaulyje

7
Paskelbta: 2012-07-08 12:26 Autorius: Mindaugas Peleckis

Tehran, Iran

Galbūt cinikus ir skeptikus šis pavadinimas prajuokino, smalsiuosius – sudomino, o piktuosius – dar labiau papiktino. Bet rašau pirmiausia tiems, kurie tiki, kad svajonės tampa realybėmis. Drąsi, bebaimė kova už tiesą, už teisingumą ir laisvę bei gėrio pergalė yra įmanoma – tai mums yra įrodęs net visko matęs istorijos mokslas.

Neabejoju, kad daugeliui Lietuvos skaitytojų mano jau nebe pirmas dalyvavimas filosofijos konferencijoje Irane atrodo keistokas. Stereotipais mąstantieji skaito prastos spaudos antraštes, žiūri prastas televizijos laidas. Jokiu būdu nenoriu menkinti savo kolegų filosofų ir kitų kolegų - žurnalistų bei rašytojų, tačiau kiek atitolus nuo Lietuvos (gal penkiais, gal šešiais tūkstančiais kilometrų, tačiau, kaip sakoma, ne mylios čia esmė), vaizdas iš toli susidaro gana aiškus. Bendraujant su kolegomis iš įvairiausių pasaulio šalių – nuo Burkina Faso iki Filipinų, Indonezijos ir Irako, nuo Kanados, Anglijos iki paties Irano - matosi, jog įvairiuose kraštuose, kurie turi savų problemų, žmonės sugeba ir nori gyventi taikiai, deja, tai, kas pasiekta čia ir tų žmonių, Lietuvai yra tik utopija... Ir visos tos intrigėlės Lietuvoje iš 6000 kilometrų atstumo atrodo toks niekalas... Vilniuje benzinas kainuoja beveik penkis litus už litrą, už penkiasdešimties kilometrų Baltarusijoje – perpus pigiau (nors to paties „Lukoilo“ degalinėje), Irane – penkiasdešimt centų. Be abejo, mes nesame tokia naftinga valstybė, bet juk Lietuvoje gyvena tik trys, o ne aštuoniasdešimt milijonų.  Visgi kuro kainos – tik pasekmės, liga, o priežasčių ieškoti reikėtų ten, kur gimsta genialūs korumpuoti sprendimai pinigus daryti iš oro.

Aš tikiu, kad yra gausybė puikių žmonių ir Lietuvoje, dar daugiau – juos pažįstu, tačiau jei jie nieko nedarys, nebus laisvi iš tikrųjų. Čia, Irane, gali matyti tą laisvę – galimybę laisvai reikšti mintis, diskutuoti net sudėtingomis religinėmis filosofinėmis temomis... Lietuvoje garsiai pasakyti, jog esi musulmonas, reikštų pasmerkti save paniekai, padidintam Valstybės saugumo departamento dėmesiui, kitiems nemalonumams. Kodėl? Juk, tarkime, Anglijoje veikia daugybė organizacijų, kurios žmonėms aiškina, kad Islamas nėra joks baubas, kad tai viena seniausių tradicinių religijų (ne sekta). Lietuvoje tai neįmanoma. Lietuvoje neįmanoma išleisti knygos apie naujuosius religinius judėjimus bei sektas  (šiemet bandžiau – saugumas uždraudė, atėmė Kultūros rėmimo fondo jau skirtus pinigus), kurios turtingos ir, matyt, gerai sutepa valstybinio aparato krumpliaračius. Bet žmonės mielieji – juk ta mašina surūdijusi. Ir tepalas – dar ne viskas, ką puikiai žino kiekvienas vairuotojas. Jei galva nebus blaivi, vairuok nors brangiausią pasaulyje mašiną – trenksies į stulpą. Pasekmės gali būti tokios, kad lėks dar vieno generalinio komisaro galva, tačiau ar nuo to pasikeis žmonių mąstymas? Argi ne visur brukama alkoholio reklama (ypač ja pasižymi dienraščių lyderis, kuris siunčia į tolimus kraštus korespondentus, kad aprašytų savo kelionę, tačiau akivaizdus šių reportažų tikslas yra reklama, o reklamuojamas ne pienas...) nėra paveiki? Nori žiūrėti futbolą be alaus? Tu ką, kvailas? Susitinkam pasikalbėti. Kodėl negeri alaus? Penktadienis jau – geriam. Argi ne taip gyvenama Lietuvoje?

Visgi, nors korupcijai ir alkoholiui – žalia šviesa, cenzūra mūsų krašte taikoma daug kam. Irane, kuris Lietuvoje vaizduojamas kaip baubas (pakanka paskaityti idiotiškas populiariausių portalų antraštes, trimituojančias apie nežinia iš kur išpaišytą „karą su Iranu“, o iš teksto, skirto skaitytojams pritraukti, paaiškėja, kad kalbama tik apie naftos kainas), viskas kitaip. Aukščiausiu lygiu (dalyvaujant aukštiems šalies pareigūnams, vadovams) surengtoje filosofijos konferencijoje kalbama laisvai - apie Islamą, Krikščionybę, Judaizmą, karmą ir Kali jugą (Hinduizmą), Maitrėją ir Budizmą, Mesijo (Imamo Mahdi, kaip tiki musulmonai šiitai) laukimą (entezar), Holivudo ir Rusijos kinematografą, Jorge Luisą Borgesą ir dar miriadus įvairių dalykų. Žmonės dalijasi patirtimi ne turėdami tikslą iš to pasipelnyti, prisisegti sau ordiną su užrašu „docentas, profesorius, akademikas“, o norėdami parodyti, jog taikus sambūvis įmanomas. Jis realus, jis – apčiuopiamas.

Nespėjo Tehrane (teatleidžia man kalbininkai, bet aš jiems neatleisiu ir Irano sostinę vadinsiu Tehranu; jei norime jį vadinti Teheranu, tada Vilnių vadinkime Viliniumi, Kauną – Kauanu) baigtis viena filosofinė konferencija, prasidėjo kita. Ji skirta moterims ir Islamo pabudimui. Prie įėjimo į konferencijos dalyvių registravimo salę – Irano Islamo Respublikos įkūrėjo Imamo Khomeini ir dabartinio Irano Vadovo Imamo Ali Khamenei nuotraukos bei citatos, kalbančios apie tai, kad moterys – pasaulio šviesa ir pagrindas, moterys – Islamo pabudimo esmė. Tenutyla tie, kurie težino žodį hidžabas, bet nežino, ką jis iš tikro reiškia. Nėra nieko gražesnio, nei profesorė, apsirengusi hidžabu, skaitanti pranešimą. Tai – Tradicijos ir modernybės susitikimas, kuris rodo visuomenės stiprybę. Tie, kam musulmonių aprangos kodas atrodo nepriimtinas, tepasidomi, kaip rengėsi mūsų močiutės, kokie yra lietuvių liaudies drabužiai, ir pamatys tą patį hidžabą, o ne trumpus sijonėlius ir kūnus, beveik nedengiamus drabužių. Tai, kad moteris yra paslaptis, vakaruose daugelis primiršo, o Holivudas nuogybę pavertė preke. Poparto kūrėjas Andy Warholas gali būti suprastas metafiziškai – jis išryškino tai, kas buvo labiausiai suholivudinta.

Grįžkime prie Islamo Sąjūdžio, pabudimo. Jo esmė – ne vien vadinamasis Arabų pavasaris. Tai – tik vaizdai televizijai, kurių prasmė kur kas gilesnė. Islamo pasaulis nori visuotinės taikos (salam), tačiau norint ją pasiekti, tenka, anot dr. O. Souan‘o, „nerti į blogį ir jį pereiti, jame nepasiliekant, išliekant švariam“. Tai – Dantės pragaras ir skaistykla, be kurių nebus ir rojaus (taikos). Apie tą patį kalbėta Dievo apreikštajame Šlovingajame Korane. Mes visi turime pereiti savo pragarus, tačiau už jų slypi ne dar kiti pragarai, o išsigelbėjimas. Kiekvienos religijos, pasaulėžiūros atstovai tai gali įsivaizduoti savaip, tačiau tik vienybė, o ne skirtumai mus gali vėl paversti laisvais.

radikaliai.lt

[gallery columns="7"]

„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]
Kalba redaguota ekspertai.eu

Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002


 
Komentarai

 
7. Cheronimo
(2012-08-09 10:18:26)
(89.249.83.181) Parašė:

Geras straipsnis, man irgi labai patinka Irano kultūra, ypač Irano prezidento Mahmoud Ahmadinejad mintys pasaulinėje scenoje.



6. Atsiprašau, ne VaiduiVDS skirta buvo, o jonui
(2012-08-03 00:57:50)
(84.15.117.200) Parašė:

Atsiprašau, ne VaiduiVDS skirta buvo, o jonui



5. VaiduiVDS
(2012-08-03 00:56:53)
(84.15.117.200) Parašė:

Gerai tamsta įsitaisęs - Düsseldorfe, tai gal Stasi teko padirbėt? :) Ar tik per jų telekomą pasijunginėji?



4. mielas :)
(2012-07-14 19:35:50)
(78.60.212.79) Parašė:

kada gi jis spėjo įsisavinti tuos metodus jonai? kiek matau pats esi neblogas purvo pilstymo amatininkas, tipiškai valatkos pažas. tikriausiai ir vsd tarnybiniame bute gyveni?



3. VaidasVDS
(2012-07-12 21:48:38)
(78.62.33.48) Parašė:

O aš, norintiems ne vienos krypties propagandos, pasiūlyčiau atkreipti dėmesį į Urantijos Knygą. Štai nedidelė ištraukėlė: Urantijoje evoliucinė religija ir apreikšta religija vystosi viena greta kitos, nors jos susilieja ir suauga į skirtingas teologines sistemas, kurios egzistuoja pasaulyje šitų dokumentų pateikimo metu. Šitos religijos, dvidešimtojo amžiaus Urantijos religijos, gali būti išvardijamos šitaip: 1. Induizmas – pati seniausioji. 2. Hebrajų religija. 3. Budizmas. 4. Konfucijaus mokymai. 5. Daoistiniai tikėjimai. 6. Zoroastrizmas. 7. Sintizmas. 8. Džainizmas. 9. Krikščionybė. 10. Islamas. 11. Sikhizmas – pati naujausioji. Senųjų laikų labiausiai išsivysčiusios religijos buvo judaizmas ir induizmas, ir dėl to kiekviena iš jų turėjo didžiulės įtakos Rytų ir Vakarų religiniam vystymuisi. Tiek indusai, tiek hebrajai tikėjo, kad jų religijos yra įkvėptos ir apreikštos, ir jie tikėjo, kad visos kitos religijos yra to vieno tikrojo tikėjimo sumenkusios formos. Indija yra padalinta tarp indusų, sikhų, musulmonų, ir džainistų tikėjimų, kiekvienas iš jų vaizduoja Dievą, žmogų, ir visatą taip, kaip juos skirtingai supranta. Kinija laikosi dao ir Konfucijaus mokymų; Japonijoje yra garbinamas sinto. Didieji tarptautiniai, tarprasiniai tikėjimai yra hebrajų, budistų, krikščionių, ir islamo tikėjimai. Budizmas yra išplitęs nuo Ceilono ir Birmos per Tibetą ir Kiniją iki Japonijos. Jis pademonstravo prisitaikymą prie daugelio tautų papročių ir jam prilygsta tiktai krikščionybė. Hebrajų religija sudaro filosofinį perėjimą nuo politeizmo prie monoteizmo; tai yra evoliucinė grandis tarp evoliucinių religijų ir apreiškimo religijų. Hebrajai buvo vienintelė vakarų tauta, kuri perėjo visą vystymąsi nuo savo ankstyvųjų evoliucinių dievų išpažinimo iki pat apreiškimo Dievo. Bet šitoji tiesa niekada nebuvo plačiai paplitusi iki Isajo laikų, kuris dar kartą mokė mišrios sampratos apie rasinę dievybę, sujungtą su Visuotiniu Kūrėju: "O Gausybių Viešpatie, Izraelio Dieve, tu esi Dievas, tik tu vienas; tu sukūrei dangų ir žemę!" Vienu metu Vakarų civilizacijos išlikimo viltis rėmėsi didingomis hebrajų sampratomis apie gėrį ir išvystytomis helenistinėmis sampratomis apie grožį. Krikščionybės religija yra religija apie Jėzaus gyvenimą ir mokymus, paremta judaizmo teologija, toliau modifikuota, asimiliavus kai kuriuos zoroastrizmo mokymus ir graikų filosofiją, ir pirmiausia suformuluota trijų individų: Filono, Petro, ir Pauliaus. Nuo Pauliaus laikų ji perėjo per daugelį evoliucijos fazių ir yra tapusi taip smarkiai suvakarietinta, jog daugelis neeuropietiškų tautų visiškai natūraliai į krikščionybę žvelgia kaip į svetimo Dievo svetimą apreiškimą ir svetimšaliams. Islamas yra religinė-kultūrinė jungtis tarp Šiaurės Amerikos, Levanto, ir pietryčių Azijos. Būtent žydų teologija, sąsajoje su vėlesniaisiais krikščioniškais mokymais, islamą pavertė monoteistiniu. Mohamedo pasekėjai suklupdavo ties išvystytais mokymais apie Trejybę; jie negalėjo suvokti doktrinos apie tris dieviškąsias asmenybes ir vieną Dievybę. Visada yra sunku priversti evoliucinius protus staiga priimti išvystytą apreikštą tiesą. Žmogus yra evoliucinis tvarinys ir didžiąja dalimi religiją turi gauti evoliuciniu metodu. Vienu metu protėvių garbinimas religijos evoliucijoje tikrai buvo pažangus dalykas, bet tiek stebina, tiek liūdina tai, jog šita primityvi samprata tebeegzistuoja Kinijoje, Japonijoje, ir Indijoje šalia tokio didelio kiekio santykinai labiau išvystytų dalykų, kaip antai, budizmo ir induizmo. Vakaruose, protėvių garbinimas išsivystė į nacionalinių dievų garbinimą ir į pagarbą tautos didvyriams. Dvidešimtajame amžiuje šita didvyrių garbinimo nacionalinė religija pasireiškia įvairiais radikaliais ir nacionalistiniais sekuliarizmais, kurie yra būdingi daugeliui Vakarų rasių ir nacijų. Panašus požiūris yra sutinkamas angliškai kalbančių tautų didžiuosiuose universitetuose ir didesnėse industrinėse bendruomenėse. Nuo šitų sampratų mažai kuo skiriasi idėja, jog religija yra ne kas kita, kaip "gero gyvenimo bendras ieškojimas." "Nacionalinės religijos" yra ne daugiau kaip sugrįžimas prie ankstyvojo Romos imperatoriaus garbinimo ir prie sinto –valstybės garbinimo imperatoriškosios šeimos įvaizdžiu. "



2. jonas
(2012-07-11 15:28:20)
(93.203.48.90) Parašė:

Komentatorius "kral" rašo: "Atsibodo vienos krypties propoganda ir purvo pylimas ant kitos tikibos zmoniu". Iš tikrųjų atsibodo, nes tie pilantieji nepasižymi sveiko proto požymiais. Ir komentatorius išsakė tikrai teisingą mintį. Bet būtent šio straipsnio autorius, Mindaugas Peleckis, yra vienas iš tokių "purvo pilikų". Aš pirmą kartą skaitau jo tokį straipsnį, kur jis bando susilaikyti nuo "purvo pilimo". Ir, gal būt, jis tai daro dantis sukandęs, nes jis tame purvo pylime nėra toks jau kuklutis ir daro tai labai profesionaliai. Kol kas tai ir yra tik vienas pastebimas požymis, ką jis iš tikrųjų daro profesionaliai. Jis nepila purvo kokiu nors šaukštu ar pasinaudojęs vaikišku kibirėliu, bet jis pila purvą voniomis, kad pademonstruoti įžūliai visiems, kad jis tą purvą pilti moka. Įsisavinęs gerai KGB dezinformacijos skyriaus metodus, jis dirbo ne vienerius metus "juoduoju propagandistu" Respublikos laikraštyje. Vėliau bandė parduoti savo "unikalius purvo pylimo" gabumus ir kituose informaciniuose žiniasklaidos šaltiniuose. Jis pradeda aiškinti apie religijas, turėdamas apie tai tik laikraštinio lygio supratimą, bet jam šito užtenka, nes jo tikslas tai yra labai paprastas - šliūkštelti ant ko nors purvo dozę ir likti labai patenkintu savo "gerai atliktu" darbu. Tai giliai nepadorus žmogus. Taigi, šitas nepadorus žmogus, staigiai pasidaro didžiuliu "Taikos mylėtoju". Na, netikiu aš šitokiais stebuklais, o tuo labiau, kad šitas žmogus nėra atsiprašęs tų žmonių, kuriuos jis, pasinaudodamas žurnalisto padėtimi, niekino, menkino ir šmeižė. Keista, kad "Ekspertai" nesugebėjo pažvelgti į šio žmogaus tikrąsias pažiūras, o ne apsimestines, kurios yra jam tik kaukė. Panašiai elgėsi ir komunistai, kurie labai mėgo kalbėti apie taiką ir tautų draugystę visame pasaulyje, ir dėjosi, esą, dideli taikos šalininkai, nors už nugaros visada laikė peilį, o tie "kovotojai už taiką", paprastai, buvo KGB agentai. Kadangi Mindaugas Peleckis yra siaubo filmų mėgėjas, tai jis, gal būt, įsivaizduoja, kad skaitytojas ir yra tas jo "asmeninis objektas", kuris gali patenkinti jo, gal būt, sadistinius polinkius. Šitas žmogus neskiria Melo nuo Tiesos, ir dirbdamas žurnalistu, jis platino Melą, ji apipindamas menamu tiesos vainikėliu, ir nejautė jokio sąžinės graužimo dėl savo iškrypusio supratimo ir nesugebėjimo sąžiningai atlikti savo, kaip žurnalisto, darbo. Šitas žmogus turi labai rimtą bėdą - jis mėgsta kritikuoti kitus, pripaišant jiems savo asmenines savybes arba kaip liaudyje yra sakoma: kito akyse net šapelį pamato, o savosiose net rasto nepastebi. Toks yra "taikos mylėtojas" Mindaugas Peleckis. Už savo žodžius atsakau visu 100%.



1. kral
(2012-07-09 09:16:57)
(78.58.15.193) Parašė:

labai patiko straipsnis.Atsibodo vienos krypties propoganda ir purvo pylimas ant kitos tikibos zmoniu.Pagarba autoriui uz drasiai isreiksta nuomone



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras