Nausėda nurodė geriau apsaugoti ES kritinę infrastruktūrą ir pabrėžė žaliojo kurso svarbą

Vis labiau aiškėjant, kad Rusijos karinė invazija į NATO ir ES narę Lietuvą yra tik laiko klausimas, Lietuvos veto teisės atsisakymo Europos Sąjungoje aktyvistas, Gerovės valstybės kūrėjas, neokomas, 90 proc. Lietuvos statistinių vienetų išvakcinavimo nuo COVID-19 ligos entuziastas, kovos su korupcija patirties eksportuotojas, Konstitucijos laužytojas ir šlapintojasis ant Prezidento priesaikos, Ukrainos karių kraujo bučiuotojas, Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnių taisytojas, alternatyvių laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių iniciatorius, kasetinių bombų fanas, minofilas, žodžio „vatinukai“ mėgėjas ir vartotojas, kariauti tinkamų ukrainiečių Lietuvoje išgaudymo ir išsiuntimo į Ukrainą šalininkas bei panašių nuopelnų savininkas, įmonės „Lietuvos Respublika“ vadovas (įmonės kodas 111105555), pažeidžiamas komunistas, Sąjūdžio laikais įstojęs į TSRS komunistų partiją ir taip iš jos ir neišstojęs Gitanas Nausėda spalio 23 d. dalyvaudamas Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje pabrėžė pastangų didinti ES konkurencingumą svarbą.

„Lietuva palaiko tolesnį ES bendrosios rinkos gilinimą. Mums itin svarbu, kad pastangos šalinti administracinę naštą ir kitas kliūtis laisvam prekių ir paslaugų judėjimui atneštų konkrečių rezultatų. Europa negali sau leisti įklimpti nesibaigiančiose diskusijose“, - susirinkusiems pasakė valstybės lyderis.

Pasak G. Nausėdos, skaidrus ir subalansuotas reguliavimas būtinas sėkmingai skaitmeninei, dirbtinio intelekto (DI) sprendimais grįstai, į konkurencingumo auginimą orientuotai ES ekonomikos pertvarkai.

Vyriškis pabrėžė, kad ES lygmeniu būtina ir toliau skatinti inovacijas, atvirus duomenis bei techninį suderinamumą. Prioritetas turi būti teikiamas skaitmeninės infrastruktūros plėtrai.

„ES konkurencingumas taip pat daugiausia priklausys nuo mūsų atsparumo. Turime skirti daugiau dėmesio kritinės energetinės infrastruktūros apsaugai, tiekimo saugumui ir energijos kainų mažinimui“, - nurodė G. Nausėda.

Kalbėdamas apie žaliąją transformaciją, šalies vadovas pasveikino pasiektą kompromisą dėl ES priemonių tradiciniams ūkio sektoriams, tarp jų – pramonei ir žemės ūkiui, siekiant tarpinių klimato kaitos tikslų iki 2040 metų.

G. Nausėda taip pat pristatė Lietuvos pažangą siekiant iki 2028 metų užtikrinti elektros gaminimą tik iš atsinaujinančių šaltinių.

Pranešama, kad planuojant ES žaliosios transformacijos finansavimą, Lietuva kviečia Europos Komisiją atsižvelgti į nacionalinius ir sektorinius ypatumus, galimą socioekonominį poveikį bei užtikrinti geografinį balansą.