Apklausa: daugelis prancūzų pasisako prieš karines intervencijas į kitas šalis

Prancūzijos viešosios nuomonės tyrimų instituto (IFOP) apklausos, vykdytos sausio 22–24 d., duomenimis, 59 proc. prancūzų pasisako prieš šalies karines intervencijas į kitas šalis.

Prancūzijos karinę intervenciją į Afrikos valstybes ir kitas šalis palaiko tik 34 proc. prancūzų.

Per pastaruosius kelerius metus Prancūzija išsiuntė tūkstančius karių į Malį, Centrinės Afrikos Respubliką (CAR), Nigerį, Čadą ir kitas Afrikos šalis.

2013 m. gruodžio 5 d. į buvusią prancūzų koloniją CAR atvyko 1 600 Prancūzijos karių. Šį veiksmą palaimino Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, leidusi Paryžiui kartu su Afrikos Sąjunga (AS) kištis į šalies vidaus reikalus.

Tačiau Prancūzijos ir AS karių dalyvavimas etninių bendruomenių konfliktuose CAR jų neišsprendžia.

Prancūzijos kolonijinė imperija (1534 –1980) didžiausią galybę pasiekė XX a., kai valdė apie 12,35 mln. kv. km pasaulio teritorijos ir buvo antroji pagal dydį pasaulio imperija po Britų kolonijinės imperijos. XX a. Prancūzijos kolonistai buvo įsisukę ir į Klaipėdos kraštą. Jis 1918 m. atskirtas nuo Rytų Prūsijos, 1920 –1923 m. administruotas prancūzų, 1923 m. prijungtas prie Lietuvos Respublikos.

Šiuo metu yra likęs Prancūzijos kolonijinės imperijos palikimas, vadinamas Prancūzijos užjūrio valdomis (DOM-TOM). Jose gyvena apie 3 mln. žmonių. Tai atokūs kraštai: Gvadelupė, Martinika, Prancūzijos Gviana, Rejunjonas, Majotas, Prancūzijos Polinezija, Sen Bartelmi, Sen Martenas, Sen Pjeras ir Mikelonas, Voli ir Futūna, Naujoji Kaledonija (2014 –2019 m. joje vyks referendumas dėl nepriklausomybės), taip pat viena Pietų ir Antarktikos teritorija (jai priklauso Adelės salos, Amsterdamo salos, Kergeleno salos, Krozė salos ir Pavienės salos).