Apspjauta tėvynė. Replika apie filmą „Redirected / Už Lietuvą!“

Žinomas kaunietis gydytojas, šokėjas, treneris Česlovas Norvaiša, su žmona Jūrate kino teatre pamatęs naują režisieriaus Emilio Vėlyvio meninį filmą „Redirected / Už Lietuvą!“, parašė savo nuomonę - repliką.

Kaip teigia šios publikacijos autorius Česlovas Norvaiša, tai yra „įspūdžiai iš šių dienų kino šedevro, kriminalinio bestselerio, sukurto juodojo humoro forma ugdyt mūsų jaunos visuomenės patriotizmą, meilę savo kraštui, tautiniam gatvės dialektui ir degradavusiam intelektui“...

***

Dar revoliucijos genijus Vladimiras Leninas yra pasakęs, kad „iš visų meno rūšių svarbiausias mums yra kinas“. Taip, taip, gerai supratote. Ne muzika, ne dailė, ne kitos meno rūšys, o kinas. Gal pagalvojote, kodėl Vladimirui Iljičiui taip rūpėjo kinas?

Buvo porevoliucinė suirutė, badas, banditizma ir staiga ... kinas. Nereikėjo būti dideliu psichologu, kad suprastum vieną labai svarbią žmogišką savybę. Kalbėk kiek nori, įrodinėk savo tiesas, agituok, rėk, šauk ir tavo balsas įeis pas žmogų į vieną ausį ir išeis pro kitą. Ypač jei kaukolėje nedaug pilkosios masės, galinčios analizuoti garsą. O jei šalia ausų įjungiamos ir akys, kurios mato judančius kalbančius, veikiančius objektus, šis junginys ir nedaug smegenų turinčiam individui tampa įtaigus ir suprantamas.

Todėl atsirado kinas apie proletariato iškovojimus, jų nenuilstamą darbą liaudies gerovei, perspektyvią Rusiją, darbo žmonių entuziazmą, kovą su amžinu liaudies priešu - supuvusia buržuazija. Carą nuvertusi liaudis patikėjo tuo, ką matė porevoliucinio kino šedevruose. Kino iliuzija žmonių sąmonėje virto realybe. Kino salės nesugebėjo talpinti vizualinio peno išalkusių piliečių, kurie tiesiai iš kino su karabinais eidavo naikinti liaudies priešų, įgyvendinant pasaulinę revoliuciją, arba su šakėmis ir kastuvais kibdavo komunizmo statybon, į kurią nukreipė kine parodyto revoliucijos vado personažas.

Šias senas tiesas apie kiną puikiai suprato ir naujo lietuviško filmo „Redirected/Už Lietuvą!“ kūrėjai. Nežiūrint, kad nuo revoliucinio kino praėjo beveik šimtmetis, jie gerai žinojo. kad nepasikeitė nei žmonių ausys, nei akys. Gal šiek tiek pakito smegenys, reikalaudamos iš kino naujų, amerikietiškų filmų atneštų technologinių emocijų. Sako ”tikslas pateisina priemones”,  o tikslas buvo labai kilnus, išgelbėti Lietuvą, supuvusią, bedievę viduje, griūvančią išorėje, nusigėrusią ir ištvirkusią, nuskurdintą, esančią korumpuotos valdžios gniaužtuose.

Gabus režisierius, panašiai kaip 1917 metais Vladimiras Iljičius, pajuto, kad tik kinas gali išgelbeti mūsų prarastą šalį. Gerai žinodamas, kad kaip besistengtų, neperspjaus Holivudo filmų apie banditus arba porno žvaigždes, superemenus arba seksualinius maniakus, autoriai pasirinko kaip Lietuvos gelbėjimo ratą  - juodąjį humorą. Taip artimą ir suprantamą lietuvių tautai. Kaip ir keiksmažodiai.

Scenaristo žodžiais tariant, reikėjo paprasčiausiai „apšikti Lietuvą“. Tik tada, jo manymu, prasidės Lietuvos gelbėjimo akcija. Kada viskas smirdės, tada pūvančios Lietuvos kvapas pritrauks į sales tūkstančius jaunų kino gerbėju mūsų šalyje ir užsienyje, sunešdamas didelį pelną, kuris bus panaudotas Lietuvos gelbėjimui. Viskas vardan tos Lietuvos. Sako, reikia sakyti tik teisybę, kad pagydytum tautą. Bet juk teisybę gali sakyti ir niekšas.

...Baigėsi filmas. Po seanso su manim išėjo minia jaunų žmonių, atėjusių atsigerti iš juodojo jumoro taurės. Tikriausiai, kaip ir žmogui įprasta, jie greitai pamirš ir dvasininko Viktoro nuogą užapakalį, debiliškas prostitutes, kartoniniu radiatoriumi prisidengusį bėgantį nuogą banditą iš Anglijos, korumpuotus policininkus, nusigėrusius Lietuvos kaimo bernelius.Viskas bus aišku. Tik greičiausiai jiems bus neaišku , kodėl tai, kas vyksta ekrane yra „Už Lietuvą“.

Man atrodo, kad to nesuprato ir pats režisierius, savo talentą paskyręs Lietuvos diskreditacijai. O gal ta diskreditacija buvo neatsitiktinė? Pagal lietuvišką sąmokslo teoriją užsakymas atėjo iš ten, kur režisierius suka kino serialus, laisvu nuo lietuviškos veiklos metu.

Maidano žmonės to filmo nematė, gal todėl jie ir stovi Kijevo gatvėse, reikalaudami eiti paskui Lietuvą į Europos Sąjungą. Gal vertėtų mūsų perlamentarams, vykstantiems i Kijevą, tai masei pademonstruoti „Už Lietuvą?“ Ir viskas pasibaigtų...

Skaičiau liaupses filmui interneto portaluose, žurnaluose, laikraščiuose. Tačiau tarpe jų nebuvo tokių, kurie pasakytų „Žiūrėkite, karalius nuogas..“ O gal tai ir nereikia sakyti, kad neįsižeistų Lietuvos kultūros ministerija, rėmusi šį meno šedevrą. Vienas gydytojas ir psichoanalitikas man pasakė, kad režisierius, kurdamas panašius filmus tikrai turi /pagal Froidą/, asmeninių problemų.

Gal sekančiose serijose juodojo jumoro forma bus parodyt girti žalgiriečiai, iš bado pardavinėjantys rungtynių rezultatus. O bus filmuojama  slaptomis kameromis Seimo pisuaruose, kad visi pamatytų deputatų „asmeninius prietaisus“ arba ginekologiniuose kabinetuose... Gal bus parodyti lietuviai pedofilai, zoofilai ir nekrofilai...

Gydytojai seksologai pataria kaip nuo tokio juodo jumoro manijos galima pasigydyti. Nesudėtinga. Rašant scenarijų ir filmuojant reikia, perfrazuojant Lenino posakį, tik ... „masturbuotis, masturbuotis ir dar kartą masturbuotis...“ Ir juodasis jumoras prašviesės!

„Nafik tokia Lietuva“ išgirdau po kino peržiūros iš vienos jaunuolių kompanijos...
Gerbiamieji kino genijai, nesiųskite Lietuvos ten, kur patys nenurėtumėte nueiti..!

kaunozurnalistai.lt