Žmonių partijos sąrašo Seimo rinkimuose dabartinė vedlė I.Šimonytė suvaidino vieną iš pagrindinių vaidmenų „Snoro“ banko sužlugdymo istorijoje. Daugiau kaip prieš aštuonerius metus pati finansų ministrė I.Šimonytė, aktyviai veikdama nusikaltamoje grupėje kartu su tuomečiu konservatorių vyriausybės premjeru A.Kubiliumi ir Lietuvos banko vadovu V.Vasiliausku, užgrobė penktąjį pagal dydį šalies banką „Snoras“. Šis nusikalstamas susivienijimas veikė pagal iš anksto su švedų bankais parengtą planą. Veikė palaimintas pačios prezidentės D.Grybauskaitės. Ko pasėkoje, AB bankas „Snoras“ buvo neteisėtai nacionalizuotas, suvalstybintas, o po subankrotinimo, dar gi, jų pačių ir išvogtas. Taigi, „Snorą“ sužlugdė amoralūs tipai. Kaip vėliau pripažino, pats Lietuvos banko valdybos pirmininkas V.Vasiliauskas – „sąžinė ir moralė, ne šio pasaulio dimensijos“.
Konservatoriškas Snoro „nacionalizavimas“ kainavo labai brangiai
Ir čia reikia kalbėti ne tik apie tuos 12 tūkst. „Snoro“ banko obligacijų turėtojų, kuriuos asmeniškai apvogė naujoji konservatorių partijos vedlė Šimonytė. Kuri, būdama finansų ministre ir puikiai žinodama, kad tos obligacijos nedraustos, paliko „Snoro“ klientus prie sudužusios geldos. Tie žmonės neteko daugiau kaip 108 mln. eurų savo investicijų. Nors ir praėjo jau labai daug laiko, bet manyčiau, jog pastarieji nepamiršo, kaip konservatoriai, juos įžūliai apvogė. Nepamiršo ir tie 6464 „Snoro“ banko indėlių sertifikatų turėtojų, kurie konservatorių neteisėtai uždarytame „Snore“ neteko savo 144 mln. eurų piniginių lėšų, Ir kuriuos dar Šimonytė su Kubiliumi pasiuntė į ilgalaikę bei beprasmę korumpuotų Lietuvos teismų karuselę. O savo teisybės tiems žmonėms, po to, net Europos teismuose ieškoti reikėjo.
Čia tiesiog būtina kalbėti apie tuos 440 tūkst. „Snoro“ banko indėlininkų, kurių dauguma turėjo banke didesnę indėlių sumą, nei yra valstybės draudžiama ir kompensuojama 100 tūkst. eurų suma. Tik atėję į „Snorą“, pačiomis pirmomis dienomis, Šimonytė su savo sėbru tuomečiu konservatorių partijos lyderiu Kubiliumi, pasisavino per 725 mln. eurų (2,5 mlrd. litų) banko klientams priklausiusių lėšų. Tai buvo „Snoro“ banko klientų: valstybinių įmonių, biudžetinių organizacijų, savivaldybės pavaldumo įmonių, privačių įmonių bei UAB-ų, fizinių asmenų, šalies gyventojų lėšos. Tais pavogtais „Snoro“ banko klientų pinigais Šimonytė su Kubiliumi „užkamšė“, dėl savo vyriausybės nemokšiško ir primytyvaus valdymo, šalies biudžete jų pačių padarytas „skyles“.
Šiaip naujajai konservatorių partijos lyderei Šimonytei ir, pasirodo, trumpą atmintį turinčiam „krizių valdymo“ premjerui Kubiliui (kuris, beje, žadėjo net vadovėlį parašyti, kaip konservatoriai puikiai krizę suvaldė, tačiau kažkodėl pamiršo parašyti) pabandysiu priminti tos istorijos faktus, paremdamas skaičiais.
Akivaizdu, aritmetika paprasta. Todėl padėsiu jiems, kaip pirmokams, primityviai suskaičiuoti. Kai iš 6,5 mlrd. litų įmonių ir fizinių asmenų indėlių ir akredityvų sumos, buvusios „Snoro“ banke, atėmi 4 mlrd. litų sumą, išmokėtą banko indėlininkams, kaip draudimo išmokas, tai lieka 2,5 mlrd. litų suma, kuri yra įvardijama kaip nedraudžiami banko indėliai. Tik patogumo ir paprastumo labui skaičiuoju litais, kad kiekvienas, net paprastas žmogelis, suprastų, kiek konservatorių vyriausybė ir jos finansų ministrė I.Šimonytė asmeniškai pražudė įmonių ir gyventojų piniginių lėšų, buvusių „Snore“, kai konservatoriai neteisėtai tą „Snoro“ banką nacionalizavo, o po to, dar ir subankrotino jau suvalstybintą „Snorą“. O kai paprastu aritmetiniu veiksmu išskaičiuotus 2,5 mlrd. litų pagal oficialų kursą perskaičiuoji į eurus, tai jau gauni 725 mln. eurų sumą, kurią tyliai ir „prichvatizavo“ didieji konservatoriai.
Cinikas A.Kubilius pats viešai pripažino, jog pražudė jų pačių sužlugdytame “Snoro” banke 2,5 milijardų litų klientų piniginių lėšų
O dar konservatorių „šulų“ trumpos atminties atgaivinimui specialiai suradau žiniasklaidoje 2011 m. lapkričio 23 d. straipsnį „Andrius Kubilius: maždaug pusė nedraudžiamųjų indėlių ‚Snore‘ priklauso užsieniečiams“. Cituoju buvusio konservatorių vyriausybės premjero A.Kubiliaus žodžius niekaip neiškraipytus. Kubilius tada pats žurnalistams viešai teigė, „kad tik pusė iš 2,5 mlrd. Lt – sumos, kurią Snoro indėlininkų ir investuotojų asociacija įvardija kaip nedraudžiamus banko indėlius – priklauso Lieuvos gyventojams ir verslui, likę pinigai – užsieniečių“.
Pagal ciniką A.Kubilių išeina taip, - jog apvogti „Snoro“ banko klientus ir indėlininkus užsieniečius (kaip jis pats įžūliai tvirtina), daugiau kaip ant 360 mln. eurų (1,25 milijardo litų, - t.y. pusė sumos!) yra galima? Čia viskas teisėta?! O taip pat apvogti Lietuvos gyventojus ir verslą ant tokios pat sumos yra, tur būt, irgi normalu?!
Na, čia jau, matyt, tikroji konservatorių krikščioniška moralė pasireiškia. Dabar suprantu, kad Lietuvos krikščionių demokratų partijos anuo metu prisijungimas prie Tėvynės Sąjungos, pastarajai buvo didžiulis laimėjimas. Patys krikščionys demokratai sutirpo, o jų atsineštas politinis kapitalas liko. Tačiau nuo to labiau moralūs konservatoriai netapo. Kaip buvo vagys, taip ir liko. Ir nieko čia nepakeisi. Išvadoje, kaip kad liaudis sako: „Socdemai, tai komunistų elitas, o konservatoriai, tai buvę nevykėliai komunistai“.
Šimonytė su Kubiliumi korumpuotų bankroto administratorių pagalba iš uždaryto „Snoro“ banko sugebėjo pavogti 1,2 milijardų eurų
Per jau praėjusius daugiau kaip 8 metus po AB banko „Snoras“ konservatoriško „nacionalizavimo“, o po to, ir be jokių ekonominių skaičiavimų, jo subankrotinimo, yra išvogta apie pusė „Snoro“ banko turėto turto ir piniginių lėšų. Tai faktas, kurio šiandien niekas negali nuginčyti. Iš tų pinigų buvo finansuotos visos konservatorių partijos rinkiminės kompanijos. Taip pat iš jų buvo mokama grynais „po stalu“ žiniasklaidai ir televizijai už partijos reklamą. Teko skaityti, kad dalis iš „Snoro“ banko sąskaitų pavogtų pinigų nukeliavo ir D.Grybauskaitės antrosios kadencijos prezidentiniams rinkimams. Manyčiau, nenusiskriaudė savęs ir pati I.Šimonytė, pernai kandidatuodama į šalies prezidentus.
Taigi, galima drąsiai konstatuoti, kad iš 2,4 milijardų eurų (8,2 mlrd. litų) „Snoro“ banko balanse buvusio turto, šiandien jau jo yra pavogta apie 1,2 milijardų eurų. To nebereikia net įrodynėti, tai byloja pastarųjų metų faktai.
Su didžiausiais nuostoliais banko kreditoriams, parduotas didžiausias šalyje teritorinis klientų aptarnavimo tinklas : 220 vnt. taupomuojų skyrių („snoriukų“) tinklas su visais bankomatais, filialų ir centrinės būstinės pastatai. Nuostolingai parduotos ir arti 100 vnt. banke turėtų transporto priemonių. Ir kiti, daugiau kaip 150 vnt. „Snoro“ bankui priklausiusių ar perimtų už paskolas nekilnojamojo turto objektų, taip pat buvo pusvečiui išparduoti. Daugiausiai buvo pavogta parduodant, prieš 3-is mėnesius iki to naujai įsteigtam ir tik 1 samdomą darbuotoją turinčiam UAB-ui, ypač daug pajamų bankui nešusį, virš milijardo eurų vertės pagrindinį „Snoro“ banko paskolų portfelį. Korupcinis buvo ir vėlesnis atskirai vykdytas banko rusiškųjų paskolų portfelio pardavimas. Už visai juokingai menką kainą buvo parduota nuo pat įsteigimo daugiau kaip dešimtmetį pelningai dirbusi viena didžiausių šalyje „Snoro lizingo“ dukterinė įmonė. Didelė žala padaryta, pusvelčiui parduodant „Snorui“ priklausiusį ir šalyje bei užsienyje kelių šimtų milijonų eurų vertės investicinį turtą valdžiusį, lietuvišką banką „Finasta“. Atskirai, reikia pažymėti, kad latviškojo dukterinio banko „Latvijas Krajbanka“ turto pardavime išvis nebuvo sudalyvauta. Ten, pagal mūsų konservatorių vyriausybės priimtą korupcinį sprendimą, naudingą tik patiems latviams, “užmerkus akis“ buvo leista tą banką išgrobstyti vietiniams bankroto administratoriams. Būtina pasakyti, kad taip pat ženkli žala „Snoro“ banko kreditoriams buvo padaryta, pusvelčiui parduodant ir kitas „Snoro“ banko antrines įmones: „Snoras Media“, „Snoras Investment Management“, „Snoras Development“. Ir taip toliau. Galima vardinti be galo. Galų gale, reikia pažymėti, kad, iš 40-ties „Snoro“ bankui priklausiusių dukterinių įmonių, dauguma jų buvo paprasčiausiai išvogtos ir subankrotintos.
Taigi, konservatorių padaryti nuostoliai didžiuliai. Ir kai pagalvoji, kad visa tai padaryta tik dėl konservatorių partijos vadovų bei jų remiamos prezidentės D.Grybauskaitės politinių ambicijų, situacija tampa net absurdiška. Aišku, tuo pačiu, realiai reikia įvertinti ir tai, kokią dovaną savo mylimiems švedų bankams konservatoriai padarė,sužlugdydami pagrindinį jų konkurentą –„Snorą“. Iš tikrųjų, sunku įvertinti visą konservatorių padarytos milžiniškos žalos mąstą, atnešusį sunkiai suvokiamus nuostolius tiek „Snoro“ banko akcininkams, tiek klientams, tiek ir visiems investuotojams bei valstybei. Tik mūsų prokurorų tai kažkodėl nei kiek nesudomino.
Drąsiai galima teigti, kad ‚Snoras“– tai konservatorių partijos „šulų“ šimtmečio afera. Tai, sakyčiau, „Mažeikių nafta“ kvadratu. Tik ten dar niekuom nekaltiems gamyklos direktoriui G.Kiesui ir jo 25-mečiui sūnui galvas nupjovė.
Kaip konservatorius, taip vagis
Iškalbingas ir šis faktas – pats pirmas „veikėjas“, apvogęs „Snoro“ kreditorius jau uždarytame banke, buvo ne kas kitas, kaip konservatorių partijos vienos iš lyderių, buvusios Seimo pirmininkės I.Degutienės sūnus – verslininkas, įmonės „Novotersa“ generalinis direktorius Gediminas Degutis.
Pakankamai amoralu, kad prie „Snoro“ banko kreditorių apvogimo dar prisidėjo ir „skaidrioji“ konservatorė I.Degutienė, ir jos „sąžiningasis“ sūnelis G.Degutis.
Jau iškėlus bankui „Snoras“ bankroto bylą, G.Degutis, veikdamas nusikalstamoje grupėje kartu su savo įmonės UAB „Novotersa“ komercijos direktoriumi D.Šinkūnu ir keliais su bankroto administratoriumi dirbti likusiais „Snoro“ banko korumpuotais darbuotojais, kurių priešakyje buvo banko vyr.fininsininkė J.Bliumin bei su advokatų kontoros "Eversheds Saladzius" advokato padėjėja V.Česnulevičiūte, atgaline data suklastojo prašymą bankui, kurį, beje, vėliau „užmerkęs akis“ „Snoro“ bankroto administratorius N.Cooperis patvirtino.
Čia kalbama apie N.Cooperio 2012 m. sausio 6 d. pasirašytą tarnybinį raštą, leidžiantį tenkinti tuometės Seimo pirmininkės Irenos Degutienės sūnaus G.Degučio ir D.Šinkūno įmonės „Novotersa“ suklastotą prašymą, atlikti 645 tūkst. litų paskolos grąžinimo užskaitą. Kas ir taip akivaizdžiai prieštaravo įstatymui. Tuo būdu, praėjus mėnesiui nuo bankroto paskelbimo „Snoro“ bankui, G.Degutis iš jau uždaryto „Snoro“ sugebėjo pavogti beveik 190 tūkstančių eurų. Ir ką? O gi, nieko.
Įtakingos konservatorės savo mamytės ir „kišeninių“ prokurorų pagalba, G.Degutis sugebėjo tada išlipti „sausas iš balos“. Vilniaus apygardos prokuratūroje, pagal Seimo nario A.Butkevičiaus gautą pareiškimą, tuo metu jau pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl UAB „Novotersa“ sąskaitoje neteisėtai atliktos užskaitos 645 803,50 litų sumai įmonės kreditui tame pačiame banke padengti, sėkmingai nutraukė korumpuotas prokuroras G.Tarasevičius. Pastarasis, suklastojęs baudžiamosios bylos bei liudininkų parodymų faktinius duomenis, paprasčiausiai padėjo tą baudžiamąją bylą „į stalčių“ ir taip išsuko G.Degutį nuo teisinės atsakomybės.
Taip Vilniaus apygardos prokuratūros, tuo metu vadovaujamos vyriausiojo prokuroro A.Jancevičiaus (beje, dabar jau pensijoje „saugančio“ MG Baltic koncerno pinigus) prokurorai eilinį kartą įrodė, kad nors prieš įstatymą visi turėtų būti lygūs, tačiau konservatoriai yra lygesni.
Vagis vagiui vagis?
Reikia pažymėti, kad dar pačioje konservatorių organizuoto ir Lietuvos banko paskelbto „Snoro“ banko tyčinio bankroto pradžioje, prasidėjęs parlamentinis tyrimas galėjo pilnumoje sustabdyti „Snoro“ banko grupės įmonių aktyvų išgrobstymą. Nepaisant to, kad pati Seimo laikinoji tyrimo komisija, tyrusi „Snoro“ banko bankroto klausimą, dėl didelės valdančiosios konservatorių – liberalų daugumos baimės (matomai, kad konservatoriai tikrai turėjo ką slėpti nuo visuomenės), buvo įkurta tik iš 3-čio karto, tačiau, mano giliu įsitikinimu, komisijos išvadų patvirtinimas ir jų paskelbimas būtų leidęs sustabdyti „Snoro“banko išgrobstymą, ką turime dabar. Galų gale, manau, kad stabiliai veikusio „Snoro“ banko bazėje būtų buvę galima net valstybinį banką įsteigti, apie ką šiandien parlamentarai jau atvirai kalba. Tačiau, deje, šiandien vyriausybė skaičiuoja, kad tam ir milijardo eurų kažin ar pakaktų.
Taigi, parlamentaro V.Mazuronio vadovaujamai Seimo komisijai 2012 m. gegužės 30 d. visiškai pabaigus darbą ir nusprendus patvirtinti parengtas išvadas visumoje, komisijos nariai konservatoriai užprotestavo šias išvadas „balsuodami kojomis“. Tai yra valdančiajai daugumai atstovavę konservatoriai, kartu su jais valdančioje daugumoje dirbusiais ir juos aktyviai palaikiusiais liberalais, paprasčiausiai paliko posėdžių salę ir taip sužlugdė balsavimą. Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvados dėl „Snoro“ buvo „pervažiuotos konservatorių buldozeriu“.
Todėl, tiesiog būtina pagarsinti, tų Seimo komisijos, aiškinusios situaciją banke „Snoras“, narių pavardes, kurie paskutinio komisijos posėdžio metu išėjo iš posėdžių salės, tokiu būdu sužlugdant balsavimą ir galutinį išvadų patvirtinimą. O išvados juk buvo aiškiai nepalankios konservatorių premjerui A.Kubiliui ir finansų ministrei I.Šimonytei. Be abejonės, jos buvo nepalankos ir prezidentės D.Grybauskaitės statytiniui, Lietuvos banko valdybos pirmininkui V.Vasiliauskui. Akivaizdu ir tai, kad po tų parlamentinio tyrimo komisijos parengtų išvadų patvirtinimo Seime, tuo atveju, ir patys konservatoriai neišvengiamai būtų tapę politiniais lavonais.
Nėra kvorumo, nebus ir išvadų, pasakė konservatoriai, dirbę Seimo laikinojoje tyrimo komisijoje. Tai A. Anušauskas, R. Dagys, J. Razma ir S. Šedbaras bei prie jų prisijungę liberalai P. Auštrevičius ir S. Bogušis. Manau, kad šie „garbūs“ ponai tikrai turėjo ką slėpti nuo visuomenės. Ir jie ne tik sužlugdė Seimo komisijos tyrimą. Pirmiausiai, tokiais savo parsidavėliškais veiksmais jie padėjo saviškiams Kubiliui ir Šimonytei pabėgti nuo atsakomybės už „Snoro“ banko sužlugdymą. Tuo būdu, šie aukščiau išvardinti asmenys, kartu sudarė sąlygas jų pasikviestiems (kaip vėliau paaiškėjo, aferistams) užsieniečiams bankroto administratoriams S.Frikliui, N.Cooperiui bei dabartiniam paskirtajam vietiniui bankroto administratoriui G.Adomoniui iššvaistyti bei išgrobstyti AB banko „Snoras“ akcininkų ir indėlininkų didelės vertės turtą bei pinigus. Kitaip sakant, išvadoje, - jie pridengė šiuos visus apsivogusius „Snoro“ sužlugdytojus nuo asmeninės teisinės atsakomybės, Kaip liaudyje sakoma: „Nepagautas - ne vagis, negaudytas – irgi“.
Kur jūs buvote, ponai konservatoriai, kai Dievas sąžinę dalijo?
Šie konservatorių partijos senbuviai (arba kaip juos partijoje už akių vadina „talibai“), kurie ir sužlugdė Seimo parlamentinės komisijos išvadų priėmimą: A.Anušauskas, J.Razma ir S.Šedbaras bei šiandien Seimo rinkimams jau naują krikščioniškąją partiją sukūręs buvęs konservatorius R.Dagys, mano giliu įsitikinimu, yra lygiai tokie pat nusikaltėliai, kaip ir tie jų partiečiai, kurių padarytus sunkius nusikaltimus jie asmeniškai dangstė.
Galima apgailestauti, tačiau šiandien jų pavardes vėl matome žmonių partijos, kurią į Seimo rinkimus veda naujoji vedlė (tokia pat nusikaltelė) Šimonytė, sąrašo viršuje. Tad, nejaugi tokia trumpa žmonių atmintis, kad jie gali pabandyti vėl balsuoti už vagių konservatorių partiją, kuri ne tik „Snoro“ banką išvogė, bet ir Lietuvą švedų bankams praskolino? O pačių žmonių partijos lyderių taip ir norisi tiesiai paklausti: „Ar jūs ir patys tais Gaidžio reitingais tikite? Ar kartais nejaučiate, kad tos reitingų kopėčios yra tvartelyje pastatytos?... O jūs jomis vis lipate ir lipate, tik niekur užlipti nebegalite?...“
Ir pabaigai
Iki spalio jau nebe taip toli. Vyksta šiltų vietų žvalgytuvės. Konservatorių tarnaitę Šimonytę vilioja premjero vieta. Svernelis atiduoti nenori, nes ir pats naudingai skolintis išmoko. Šventoji šeima darys viską, kad krachas neatsitiktų. Ir už „Snorą“ nepasodintų. Kad nebūtų drąskoma tai, ką Ponia mėlynu chalatu dešimtmetį kūrė, pati drąskė ir savus skyrė. Kad teisėjų klanas ir teisėsaugos struktūros nepavestų. Kad ir toliau jos uoliai vienai konservatorių teisybei tarnautų.
Žmonės, būkite budrūs, neapsirikite, kai eisite prie balsadėžių. Juk po medžiotojo šūvio juodos varnos klaikiai karkdamos pakyla, kaip pasiutę būriuojasi, sukasi ir vėl sutūpia medžiuose – tik truputį kitaip.
Andrius Kubilius: maždaug pusė nedraudžiamųjų indėlių „Snore“ priklauso užsieniečiams
SNORAS: politinė kriminalinė byla
Ar gali vagis būti kandidatu į šalies prezidentus?
Banko „Snoras“ grobikai maudosi vogtuose milijonuose?
Ar tie 12 tūkst. apvogtų Snoro banko obligacijų turėtojų pamiršo tai?
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
