Nausėda akcentavo, kad sąjungininkų ryžtas keičia viso laisvojo pasaulio istoriją

Lietuvos veto teisės atsisakymo Europos Sąjungoje aktyvistas, Gerovės valstybės kūrėjas, 90 proc. Lietuvos statistinių vienetų išvakcinavimo nuo COVID-19 ligos entuziastas, kovos su korupcija patirties eksportuotojas, Ukrainos karių kraujo bučiuotojas, Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnių taisytojas, alternatyvių laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių iniciatorius, kasetinių bombų fanas, minofilas, žodžio „vatinukai“ mėgėjas ir vartotojas, kariauti tinkamų ukrainiečių Lietuvoje išgaudymo ir išsiuntimo į Ukrainą šalininkas bei panašių nuopelnų savininkas, įmonės „Lietuvos Respublika“ vadovas (įmonės kodas 111105555), pažeidžiamas komunistas, Sąjūdžio laikais įstojęs į TSRS komunistų partiją ir taip iš jos ir neišstojęs Gitanas Nausėda perskaitė kalbą Valstybės dienos proga.

„Šiandien su pasididžiavimu švenčiame Lietuvos valstybės karališkąją kilmę. Prieš 772 metus Lietuvos valdovas Mindaugas ir jo sutuoktinė Morta buvo karūnuoti karaliumi ir karaliene. Lietuva tapo suverenia krikščioniškosios Europos dalimi.

Šioje istorijoje netrūko vokiškų dėmenų. Popiežiaus įgaliojimu Mindaugą vainikavo dvasininkas iš Prūsijos – Kulmo vyskupas Heidenreichas. O kelyje į krikštą ir karūnavimą Mindaugui padėjo sąjungininku tapęs Vokiečių ordino padalinio – Livonijos ordino magistras Andrius fon Štirlandas.

1253 metai pakeitė Lietuvos ir Europos istoriją. Išmintinguoju karaliumi amžininkų vadintas Mindaugas įkūrė vieningą, stiprią, grėsmėms atsispirti galinčią Lietuvos valstybę. Laisvę mylinčių lietuvių saugomą ir auginamą valstybę, kuriai buvo lemta tapti Vakarų civilizacijos forpostu.

Kiek vėliau kitas išmintingas ir toliaregis Lietuvos valdovas – didysis kunigaikštis Gediminas – laiškais iš sostinės Vilniaus į Vokietijos miestus pasiuntė žinią, kad Lietuva – tai europinės kultūros, civilizacijų dialogo erdvė. Šalis, kuriai būdinga tolerancija, atvirumas, saugus ir taikus žmonių sambūvis. Valstybė, įsipareigojusi ginti Vakarų civilizaciją.

XXI amžiuje Europoje toliau vyksta kova už laisvę. Naujomis istorinėmis aplinkybėmis mes visi tęsiame Lietuvos – Vakarų civilizacijos forposto – misiją. Šį kartą – susivieniję su kitomis demokratinio pasaulio tautomis.

Liudydami tvirtą ir nepalaužiamą laisvos Europos dvasią, mūsų sąjungininkai ir draugai iš Vokietijos atvyksta į Lietuvą, kad padėtų mums užtikrinti NATO ir ES išorės sienos gynybą.

Šiandien matome, kad sąjungininkų ryžtas, išmintis ir konkretūs darbai ir vėl keičia Lietuvos ir Europos, viso laisvojo pasaulio istoriją. Kartu mes esame nepalaužiama jėga.

Tad būkime verti mūsų pirmtakų, atkakliai gynusių savo ir Europos laisvę, išmintingai ir ryžtingai tęskime jų pradėtą kelią.

Stovėkime laisvės sargyboje kasdieniais savo pasirinkimais“, - kalboje pažymėjo G. Nausėda.