Ar iškeisime dujas į nepri- klausomybę?

Hiperbolizacija – meninės raiškos priemonė, kai, norint sustiprinti įspūdį, kas nors padidinama, pasakoma perdėtai. Šią literatūrologijos išmintį mums kalė į galvą vidurinėje ir aukštojoje mokyklose, todėl ja, gal kiek perdėtai, pasinaudoju ir šiuo atveju. O tas atvejis neeilinis: naujoji Lietuvos kairiojo centro dauguma linksta į slaptas derybas su Rusijos valstybiniu koncernu, kad šis nuleistų Lietuvai parduodamų dujų kainą ir ją sulygintų bent su kitų Baltijos šalių mokama suma. O ką mainais?

Apie slaptumą

Yra toks lakus posakis: drumstame vandenyje velniai veisiasi. Premjeras Algirdas Butkevičius pripažino, kad vykstančios derybos su „Gazpromo“ atstovais yra slaptos, tačiau esą to slaptumo pageidavo patys rusai. Opozicijos žiniomis, paskutiniame susitikime, be Energetikos ministerijos, „Gazpromo“ atstovų, dalyvavo ir Europos Komisijos pareigūnai. Tad kokia prasmė buvo slėpti jo turinį? Kitaip sakant, jeigu paslaptį žino dviese (o čia netgi trise), tai anokia ji ir paslaptis…

Bet vyriausybė ją saugojo keletą dienų, ir tik paskui A. Butkevičius žurnalistams buvo priverstas pripažinti, kad Energetikos ministerijos pranešimas apie derybas žiniasklaidai buvo parengtas. Bet, matyt, ilgokai gulėjo stalčiuje, nes nežinota, kaip reaguos vyriausybė…

Kodėl svečiams iš Maskvos prireikė tokio slaptumo, su kuriuo sutiko ir Vilnius, ir Briuselis? „Aš šituose klausimuose nedalyvauju ir neturiu informacijos“, – supykintas įkyrių žurnalistų penktadienį sakė A. Butkevičius. Bet premjeras TV3 laidai „Savaitės komentarai“ aiškino taip: „Pagrindinis, kiek žinau, pokalbis vyko, nes artėjo laikas, kai reikia pasirašyti naują dujų tiekimo sutartį ir nustatyti naują formulę, pagal kurią bus skaičiuojama dujų kaina.“ Bet kas čia slapto? Ukraina ir Baltarusija kasmet, artėjant metų pabaigai, kariauja dujų karus su Maskva, ir apie šias batalijas žino visas pasaulis (ar ne dėl slapto sandorio nukentėjo buvusi Ukrainos premjerė Julija Tymošenko?).

Matyt, šuo pakastas kitur.

Apie baimes

„Aš manau, kad būtų geras tikslas, jei būtų pasiekta, kad dujų kaina būtų tokia Lietuvai taikoma, kaip Latvijai ir Estijai. Dėl to, kad dujotiekis, kuris praeina į Kaliningrado sritį, eina per Lietuvą. Galima gal diskutuoti dėl tarifų transportavimo. Žinote, spėlioti čia mes galime daug ką“, – penktadienį Vyriausybėje žurnalistams miglotai kalbėjo A. Butkevičius. Jis anksčiau yra minėjęs, kad iš vienintelio dujų tiekėjo – Rusijos dujų koncerno “Gazprom” - gamtines dujas importuojanti Lietuva norėtų maždaug penktadaliu pigesnių dujų.

O ko nori „Gazpromas“?

Kaip skelbė agentūra BNS, „Gazpromas” mėgina įsiūlyti naujas derybas Lietuvai „dėl viso santykių paketo” ir siekia, kad už dujų kainų nuolaidas Lietuva atsisakytų dujų sektoriaus reformos, atitinkančios Trečiojo ES energetikos paketo nuostatas, sudarytų ilgalaikę tiekimo sutartį, taip pat atšauktų Stokholmo arbitražui pateiktą maždaug 5 mlrd. litų vertės ieškinį. Mat Europos Komisija šiuo metu atlieka tyrimą dėl „Gazpromo“ veiklos Vidurio ir Rytų Europoje. Be kita ko, įtariama, kad koncernas, susiedamas dujų kainas su naftos kainomis, galėjo nustatyti neteisingas kainas klientams.

Tuo tarpu Lietuva mano, kad „Gazpromas“ šaliai, kuri pirmoji iš Baltijos šalių įgyvendina Trečiąjį ES energetikos paketą ir iki 2014 m. pabaigos ketina visiškai atskirti Rusijos koncerno iš dalies valdomų „Lietuvos dujų“ veiklas, taiko diskriminacinę dujų kainą, kuri yra didžiausia ne tik Baltijos šalyse, bet ir visoje ES.

Sėkmingų derybų precedentas yra: pernai „Gazpromas“ susitarė su Lenkijos dujų kompanija PGNiG dėl 15 proc. mažesnės dujų kainos Lenkijai. Teigiama, kad „Gazpromas“ tai padarė spaudžiamas ES.

Lietuvos energetikos ekspertai teigia, kad „Gazpromas“ labiausiai bijo Trečiojo energetikos paketo, pagal kurį dujų perdavimo vamzdynai būtų atimti iš „Gazpromo“ kontroliuojamos bendrovės „Lietuvos dujos“ (Lietuvos vyriausybė čia turi 17,7 proc. akcijų). Pagal planą, atėmus magistralinio vamzdyno valdymą, po metų ar dvejų juo pradėtų tekėti „Gazpromo“ konkurentės – suskystintos dujos, atsivežtos per Klaipėdos terminalą, vėliau – galbūt dujos iš pačios Lietuvos skalūnų.

Taigi, vieni ir kiti kažko bijo.

Apie teismus

Kaip Šakių rajono laikraštyje „Draugas“ rašė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentas Mindaugas Petručionis, Lietuva stojo į kovą su „Gazpromu” tarptautiniame Stokholmo arbitraže, pateikusi ieškinį, kurio motyvas paprastas – gauti 1,5 mlrd. eurų kompensaciją už savavališkai pakeistą dujų kainos sudarymo formulę. Bet kol kas atliekame prašančiojo vaidmenį.

E. Petručionis pabrėžia, kad Europai dujas tiekia 4 korporacijos: Norvegijos „Statoil”, Olandijos „Gaz terra”, Alžyro „Sonatrach” ir Rusijos „Gazprom”. Šalys su šiomis kompanijomis pasirašo ilgalaikes sutartis. Dujų kainos skaičiavimo formulėje egzistuoja tiesioginė priklausomybė nuo naftos rinkos kainos. Tai, kad Lietuvai dujų kaina nuo 2004 metų iki šiol išaugo kone 5 kartus, tam tikra prasme yra dėsninga. Visas sąmyšis dėl „Gazpromo” vykdomos politikos kilo vėliau, kai pasikeitė tendencijos dujų rinkose. Kai JAV nustojo importuoti dujas ir perėjo prie skalūnų dujų gavybos ir kai 2009 metais pasaulinė krizė pasiekė Europą, sumažėjo tiek gamtinių dujų paklausa, tiek jų kaina. Antai Jungtinėje Karalystėje dujos parduodamos maždaug 35 proc. pigiau negu per „Gazpromą” Lietuvai. Tai nulemia skirtingos kainų sudarymo alternatyvos. Kol neturime SGDT ar skalūnų dujų gavybos būdų, esame priversti pasirašinėti ilgalaikes sutartis, susietas su kintančiomis naftos kainomis, rašo toliau M. Petručionis, tarsi norėdamas pasakyti, kad nėra pagrindo šiauštis prieš gigantą „Gazpromą“.

Lietuvos prašymu rugsėjį EK pradėjo tyrimą dėl monopolinių „Gazprom” veiksmų. Pasak ES energetikos komisaro Guentherio Oettingerio, 30 proc. kainų disproporcija yra diskriminacinė ir „Gazpromui” gali tekti susimokėti 14,5 mlrd. dolerių baudą už ES taisyklių pažeidimus. Šiam scenarijui pasitvirtinus, galima būtų teigti, jog bene pirmą kartą ES institucijos apgynė bendrą Rytų ir Centrinės Europos interesą kovoje su trečiąja šalimi dėl energetikos išteklių rinkos. Bet iki to dar toli.

Apie santykius

Slaptos derybos su „Gazpromu“ staiga išsiliejo į bendrų Rusijos ir Lietuvos santykių paletę. Vos atėjusi į valdžią kairiojo centro dauguma pareiškė, kad dabar jos žvilgsniai bus nukreipti į Rytus. Kitaip sakant, santykiams su Rusija bus teikiamas prioritetas. Ir štai 15 minučių trukęs Lietuvos bei Rusijos užsienio reikalų ministrų L. Linkevičiaus ir S. Lavrovo susitikimas Miunchene tapo bandymu nuspausti santykių „perkrovimo“ mygtuką.

Ar tai įvyks, dar nežinia, bet susitikime buvo paliestas ir Trečiojo energetikos paketo likimas. Maskvos aiškiai netenkina Lietuvos ir ES ketinimai atskirti dujų tiekėją nuo gamintojo. Vladimiras Putinas, dar būdamas Rusijos premjeru, Lietuvos poziciją „Gazpromo“ atžvilgiu pavadino grobikiška. Dabar Vilnius ketina dujų kainas sieti su supaprastintu keleivių ir krovinių bei dujų tranzitu į Kaliningrado sritį, o Maskva žada svarstyti Vilniaus protestus dėl šaudmenų utilizavimo netoli Lietuvos sienos.

Žodžiu, dviejų valstybių kaimynių santykiai susipina į painų kamuolį, o jį išnarplioti būtina visą laiką jaučiant nemalonų dujų kvapą. Beje, „Gazpromas“ jau mojuoja dar viena korta: jis Lietuvai gali pareikšti milijardines pretenzijas už nesuvartotas dujas (Ukrainai tokios pretenzijos siekia 7 mlrd. dolerių). Štai kaip Vilnius verčiamas daryti nuolaidų.

Žinoma, nėra pagrindo netikėti gerais valdančiosios daugumos ketinimais, bet, kaip sakoma, gerais norais ir kelias į pragarą grįstas… Klausimas kitas: ką Lietuva paaukos sunkiose derybose su patyrusiais „Gazpromo“ banginiais? Šiek tiek sutirštinau spalvas, klausimo forma teigdamas, kad rusiškos dujos bus mainais į mūsų nepriklausomybę. Tačiau energetinė nepriklausomybė, ekonominis savarankiškumas, atvirumas visuomenei – ar ne pagrindas išsaugoti demokratinę laisvą Lietuvą? Retorinis klausimas? Ne, tai net ne klausimas, o turėtų būti tvirtas kiekvieno valstybės piliečio įsitikinimas.

www.iskauskas.lt (www.alkas.lt)