"Ar pabudėsi, eilėrašti?"

Šiandien pranašiškai skamba vienos poezjos knygos pavadinimas – išėjo jos autorius, Juozas SABALIAUSKAS. Žurnalistas. Poetas. Vyras. Tėvas. Sąjūdžio žmogus. Šviesios asmenybės ATMINTIES sargyboje liko budėti eilėraščiai.Tiesiog nekyla neklusni ranka rašyti apie bendražygį būtuoju laiku... Išėjo mūsų jautrusis Juozas, palikęs žmoną Aldoną, amžinąją savo poezijos kritikę ir redaktorę, o pastaraisiais mėnesiais ir akių šviesą, vieną. Neįsivaizduojamas Šiaulių bulvaras be juo žingsniuojančios inteligentiškos žilagalvių poros... BUVO...

Juozas SABALIAUSKAS gimė 1930 metų gruodžio 14 dieną Šiauliuose. Mokėsi miesto berniukų gimnazijoje, vėliau neakivaizdinėje vidurinėje mokykloje, Vilniaus universitete studijavo žurnalistiką. Keturiasdešimt penkerius metus dirbo miesto laikraštyje „Raudonoji vėliava“ [nuo1989 m. “Šiaulių naujienos”] žurnalistu, buvo Šiaulių jaunųjų rašytojų sekcijos pirmininkas. Parengė mirusių poetų – J. Ruzgio, R. Biržinytės, B. Budrevičienės knygas. 1988-ųjų vasarą Atgimimo dvasia jau gaubė Vilnių, kai užslopintame Šiaulių miestelyje dienos šviesą išvydo Juozo SABALIAUSKO parengti Dalios Grinkevičiūtės tremties prisiminimai „Lietuviai prie Laptevų jūros“. Tai buvo tarsi ženklas, kad uždaras karinis miestelis – Šiauliai – atsiveria pasauliui ir prisikėlimui. Sąjūdžio steigiamojoje konferencijoje poetas buvo išrinktas šios organizacijos tarybos nariu, aktyviai bendradarbiavo Sąjūdžio spaudoje, redagavo „Savaitės krivūlę“.

J. SABALIAUSKAS – jaunųjų miesto literatų patarėjas - savuoju kūrybos palikimu susirūpino tik padėjęs žurnalisto plunksną. „Turiu parašęs eilėraščių. Ir dar naujų gimtų. Aldutė paredaguotų, bet kaip sunku prašyti finansinės paramos“, - ne kartą artimiausiems bičiuliams guodėsi poetas. Ir kaip švytėjo akys, kai savo mylimiausiems skaitytojams galėjo pristatyti poezijos rinkinius „Širdy dar švinta“, „Ar pabudėsi, eilėrašti?“, „Prieš ilgąją kelionę“, „Tebelaukiu džiaugsmo varpų“... Visai neseniai, rugpjūty, Šiaulių sąjūdžio pirmeivių sambūryje poetas pasakojo dar turįs nepublikuotos lyrikos, su savo akių šviesa Aldute rikiavo dar vieną poezijos rinktinę...

Nelengva poeto dalia – širdis putoja eilėmis, ranka išguldo jas ant popieriaus, redaktorės prisilietimas pažadina kūrinį gyvenimui, tačiau iki skaitytojo – gana tolimas, litais grįstas kelias... Tiesa, gal kiek artesnis nei AMŽINOJI NEBŪTIS, kurion jau įžengė Juozas SABALIAUSKAS. Tikėkime, rasis publikuosiančių jo literatūrinį palikimą, nes kuklus šio jautraus žmogaus viso gyvenimo triūsas privalo būti deramai įvertintas.

Išėjo poetas. Liko eilės. Nuo šiol sutiksime autorių jas skaitydami... Prisiminsime... Ilgėsimės... Minėsime... O šiandien, tardami UŽUOJAUTOS  ŽODŽIUS Juozo SABALIAUSKO šeimai, artimiesiems, draugams ir kolegoms, sakome, kad su poetu galima atsisveikinti Šiaulių senųjų gedulo namų didžiojoje salėje, šeštadienį, lapkričio 17 dieną iki 13 valandos.

ŠIAULIŲ  SĄJŪDŽIO  ŽMONĖS

„ŠIAULIŲ NAUJIENŲ“ REDAKCIJA