Valstybės vadovas Vytautas Landsbergis. |
LPS suvažiavimo 35-iui Lietuvos naujasis valstybės archyvas (LNVA) parengė parodą ir spalio 20 d. ją paskelbė internete. Tai nutiko penktadienį po pietų; po valandos paroda buvo užblokuota, o po kelių valandų visai uždaryta.
Tėvynainiai, pasakysiu jums penkias tiesas kaip per išpažintį. Remsiuos trimis patikimiausiais informacijos šaltiniais.
PIRMA. Baigiantis penktadienio darbo dienai, į Naująjį valstybės archyvą (LNVA) netikėtai paskambino iš Vyriausiojo archyvaro tarnybos (LVAT) ir pranešė, kad Sąjūdžiui skirtą parodą tarnyba išaktyvavo iš archyvų parodų platformos, trumpai tarus, visuomenė jos neteko. Todėl, „ryšium su tuo“, būtina ištrinti parodą ir iš LNVA Veidaknygės (feisbuko). Partinis vado nurodymas.
ANTRA. Profesinę etiką prisiminęs Naujasis archyvas (LNVA) išdrįso paklausti Vyriausiojo archyvaro (LVAT): kokiu pagrindu? Kas nutiko? Gal netyčia profesionalumo pristigome? Ne, atsakė trumpai, budrumą praradote. Esą paroda politiškai angažuota ir žalingai deformuoja istoriją. Konkrečiai? Netinka A.Juozaitis. Jo skyrius „IŠ DIENORAŠČIO“ viską mūsų partinėje vado istoriografijoje sumaitoja. Juozaitis turi būti paredaguotas, arba geriau, kad jo visai neliktų. Toks buvo ne profesionalus, o partinis pasitarimas ir patarimas. Pokalbis tarp atsakingų Lietuvos Respublikos archyvarų.
TREČIA. Naujasis archyvas-LNVA vis dėlto paprašė nenumesti telefono ir paklausė Vyriausiojo archyvaro-LVAT: ką pasakyti žmonėms, kurie pasiteiraus, kur pasidėjo ką tik atidaryta paroda? Ką pasakyti tiems, prieš kurių akis Sąjūdis išnyko kaip šventa dvasia? LVAT tarnyba atsakė partiniu stiliumi, trumpai: jeigu reikės, komentarus pateiks vyriausioji archyvarė dr. Inga Zakšauskienė, jos duomenys yra tarnybos viešoje svetainėje.
KETVIRTA. Partinis pokalbis tarp archyvarų baigėsi taip: pirmadienį Naujasis archyvas-LNVA gaus iš Vyriausiojo archyvaro-LVAT neginčytinus nurodymus, ką reikia išpjauti iš istorijos veikėjo A. Juozaičio atsiminimų apie istoriją. Arba dėti tašką ties A. Juozaičiu.
O dabar, ponai ir ponios, tėvynainiai — MANO KOMENTARAS.
Komentarui dar turiu teisę, nors daug kam teisių nebeturiu.
Koks įvykis! Mylimoji Tėvynės Partija ir jos Liuciferis susiruošė mane apipjaustyti, o gal net papjauti! Bet juk aš šauksiu, nepasiduosiu! Į dvikovą kviesiu, pirštinę mesiu!
Nors, pagalvojau…
Ne. Ne, nešauksiu, nemesiu ir nekviesiu. Su velniais jokių dvikovų nebūna — jie dvikovų nepripažįsta, jie mėgsta papjauti iš už kampo. Papjauna ir šmeižtais, atima tarnybas, užkapoja telefono skambučiais. Su Liuciferio statytiniais doras žmogus nepasirungs — duoda jiems kelią. O tie apsisuka aplink savo uodegą ir vėl — valdžioje. Ir vėl ant doro žmogaus joja.
Tad, tėvynainiai, prabočykit! Palieku jus sau patiems.
Būkite ir skaitykite, ką paskelbiu. O paskelbiu savo grieką — pjaustymo laukiantį parodos skyrių. Kaip jis pateko į mano griešnas rankas? Tikrai griešnas, nes spėjau nugvelbti. Per trumpą istorinės laisvės valandėlę Tėvynės partiniuose archyvuose, tą laisvės akimirką internete… nugvelbiau. Negerai padariau, suprantu.
Pirmadienį, kai Naujasis archyvas (LNVA) gaus iš Vyriausiojo archyvaro (LVAT) nurodymus, patys pamatysite, kaip ir ką papjaustė Mylimoji Tėvynės Partija ir jos Liuciferis.
Štai ir sulaukėme šventės — VIVAT!
DIDŽIAUSIOS LIETUVIŲ ISTORIJOJE SUEIGOS 35-čio šventės!
Pirmyn, Lietuva!
Susiję:
Valstybės vadovo Landsbergio kruopštumas pagirtinas, bet tiesos baimė – per didelė