Artimiausiu metu Rusija, vykdydama agresyvią politiką, sieks supriešinti visuomenę ir menkinti Lietuvos valstybingumą

Pirmoji fotografija 2019 m. grėsmių vertinimo dokumente – Rusijoje vykęs Pasaulio futbolo čempionatas suteikė progą V. Putinui atsidurti dėmesio centre. Nuotr.  REUTERS / Scanpix

Valstybės saugumo departamentas (VSD) kartu su Antruoju operatyvinių tarnybų departamentu (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos paskelbė Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą už 2018 m.

Su naujausiu grėsmių vertinimu galima susipažinti ČIA.

Anglišką grėsmių vertinimo versiją galite rasti čia.

Rusija grėsmių vertinime paminėta 50 kartų, Kremlius paminėtas 21 kartą, Putinas – 14 kartų, visą dokumentą puošia gausios fotografijos ir iliustracijos susijusios su Rusija.

Viena baugesnių žinių skelbiamų grėsmių vertinime – „jeigu Rusijai pavyktų normalizuoti santykius su ES, Baltijos šalys arba turėtų švelninti poziciją Rusijos atžvilgiu, arba galėtų būti kaltinamos santykių su Rusija griovimu“.

Vasario 5 d. LR Seimo spaudos konferencijų salėje grėsmių vertinimą visuomenei pristatė AOTD direktorius pulkininkas Remigijus Baltrėnas ir VSD direktorius Darius Jauniškis.

Konferencijoje taip pat dalyvavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai bei pirmininkas Vytautas Bakas. Buvo skelbiama, kad renginio metu jis taip pat buvo pasiruošęs atsakyti į klausimus, susijusius su šalies saugumu ir teikiama ataskaita, tačiau klausimų nesulaukė.

Klausimą spaudos konferencijoje taip pat uždavė ir vaikų teisių gynėja Dovilė Šakalienė.

Spaudos konferenciją galima žiūrėti čia:

Iš 2019 m. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo išvadų

2019 m. pasikeitimai Rusijos vidaus politikoje mažai tikėtini. Vidutinėje perspektyvoje Kremlius ruošis spręsti 2024 m. – V. Putino kadencijos pabaigos – problemą. Kad ir koks sprendimas bus pasirinktas, labai tikėtina, kad jis nekeis nei režimo pobūdžio, nei jo vykdomos politikos. Realių grėsmių valdančiajam Rusijos režimui nėra, tačiau vidutinėje perspektyvoje ekonominės problemos ir tarptautinė izoliacija didins elito įtampą ir visuomenės socialinį nepasitenkinimą.

Imtis užsienio politikos avantiūrų Kremlių gali skatinti ne tik stiprėjančios vidaus problemos, bet ir požiūris į tarptautinius santykius. Rusija stiprina savo karinę galią, įtakos kitoms valstybėms priemonių arsenalą ir ima vis aktyviau veikti įvairiuose pasaulio regionuose. Tokios politikos pasekmė – didėjantis Rusijos keliamos grėsmės suvokimas Vakarų šalyse ir stiprėjančios sankcijos. Tačiau Kremlius nelinkęs keisti savo politikos, nes bet kokį kompromisą pats vertina kaip pralaimėjimą. Rusijos režimas yra nusiteikęs ilgalaikei konfrontacijai su Vakarais ir naudosis visomis pasitaikančiomis progomis kurstyti konfliktus kitose valstybėse ar tarptautines krizes, jei tik matys galimybę didinti savo įtaką.

Nėra požymių, kad Rusija bandytų koreguoti savo karinio saugumo politiką deeskalacijos ir įtampos mažinimo kryptimi. Stipriai militarizuota tiek Rusijos vidaus, tiek užsienio politika. Labai tikėtina, kad Rusija ieškos būdų stiprinti savo globalias pozicijas, stengsis plėsti karinių bazių užsienyje tinklą.
Rusijos gebėjimas greitai generuoti pajėgas ir pradėti vykdyti kovos veiksmus per 24–48 val. nuo įsakymo gavimo, taip pat ypač greitas ir
centralizuotas sprendimų priėmimo procesas leidžia įgyti akivaizdžią karinę persvarą prieš Baltijos regiono valstybes. Rusijos ginkluotųjų pajėgų stiprinimas ir pasiryžimas jas panaudoti bus vienas pagrindinių Lietuvos nacionalinį saugumą neigiamai veikiančių veiksnių.

2019 m. Rusija išlaikys dėmesį posovietinėms valstybėms ir stiprins savo įtaką šių šalių vidaus politikai. Kremlius sieks užsitikrinti, kad pavasarį Moldovoje vyksiančiuose parlamento rinkimuose laimėtų Rusijai palankios politinės jėgos. Rusija stiprins Baltarusijos kontrolę, kad Baltarusijos priimami sprendimai ir šalyje vykstantys procesai atitiktų Kremliaus interesus. Šiuo metu Rusija negali Ukrainai daryti tokios įtakos, kokią galėjo iki Krymo aneksijos, ypač minkštosios galios priemonėmis. Todėl labai tikėtina, kad Kremlius ieškos progų destabilizuoti situaciją Ukrainoje ir diskredituoti Ukrainą tarptautinės bendruomenės akyse.

Didinti įtaką Lietuvoje sąlygos Rusijai yra nepalankios, tačiau Kremlius neatsisako siekių paveikti Lietuvos vidaus politinius procesus ir visuomenę. Tikėtina, kad artimiausioje perspektyvoje suintensyvės Rusijos siekiai diskredituoti ir didinti nusivylimą demokratija, valdžios institucijomis ir šalies pareigūnais. 2019–2020 m. vyksiantis rinkimų ciklas, tikėtina, taps pagrindiniu Rusijos domėjimosi objektu. Neatmestina, kad Rusija bandys paveikti rinkimų eigą turimomis informacinėmis ir kibernetinėmis priemonėmis.

Labai tikėtina, kad Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklos prieš Lietuvą intensyvumas išliks aukštas. Rusijos žvalgyba Lietuvoje suaktyvės per 2019–2020 m. rinkimų ciklą. Artimoje ir vidutinėje perspektyvoje Rusijos žvalgybos tarnybos ES ir NATO valstybėse vis labiau naudos netradicinius žvalgybinės veiklos metodus ir priemones. Nuolatiniais žvalgybų taikiniais išliks asmeninių, verslo ar ideologinių ryšių su Rusija ir Baltarusija turintys Lietuvos gyventojai. Rusijos kibernetiniai pajėgumai ir toliau bus išnaudojami žvalgybai ir įtakos operacijoms. Labai tikėtina, kad, nepaisant Vakarų pasmerkimo ir sankcijų dėl kibernetinių priemonių taikymo, Rusijos aktyvumas kibernetinėje erdvėje nemažės, tačiau gali tapti sunkiau pastebimas.

Artimoje perspektyvoje Rusija, vykdydama agresyvią informacinę ir istorijos politiką, sieks supriešinti visuomenę ir menkinti Lietuvos valstybingumą. Kremlius, tikėtina, didins istorijos politikos įgyvendinimui skirtų projektų įvairovę ir apimtis. Labai tikėtina, kad vienu iš pagrindinių taikinių Lietuvoje taps 2019 m. planuojamas priimti teismo nuosprendis Sausio 13-osios byloje. Tikėtina, kad šia proga suintensyvės Kremliaus propagandinės kampanijos, skleidžiančios „savi šaudė į savus“ naratyvą. Neatmestinos provokacijos prieš buvusius ar esamus Lietuvos valdžios ir teisėsaugos institucijų pareigūnus, susijusius su Sausio 13-osios byla. Kremlius imsis ir į ilgalaikę perspektyvą nukreiptų propagandinių veiksmų, siekdamas stabdyti NATO ir Lietuvos saugumo stiprinimo iniciatyvas.

Susiję:

Iškeltas Didysis klausimas, nes Rusijai agresyvėjant Baltijos šalių laukia reikšmingiausias išbandymas