BALTOPS 2020 parodė: NATO mumis pasitiki, vertina mūsų žinias, indėlį ir pajėgumus

Birželio 16 d. baigėsi jau 49-osios kasmetinės tarptautinės pratybos BALTOPS 2020  („Baltijos operacijos 2020“). Jose apie 3 tūkst. karių iš 19 NATO sąjungininkių ir partnerių valstybių (Danija, Estija, Graikija, Italija, Ispanija,  Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtinė Karalystė, Kanada,  Latvija, Lenkija, Lietuva, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Prancūzija, Suomija, Švedija, Turkija ir Vokietija) vykdė pratybų planuose numatytas karines užduotis saugumui ir atgrasymui užtikrinti. Šiemet pratyboms vadovavo JAV 6-ojo laivyno viceadmirolė Liza Franketi (Lisa M. Franchetti).

Išskirtinai svarbus vaidmuo šiemet pratybose teko Lietuvos kariuomenės Karinėms jūrų pajėgoms. Komandoras Audrius Venckūnas vadovavo jungtiniam priešmininiam užduoties junginiui, kurio pagrindą sudaro NATO Nuolatinės parengties priešmininių laivų I grupė (SNMCMG1) ir priskirti papildomi kitų šalių priešmininiai laivai. Lietuvos KJP priešmininis laivas „Skalvis“ (M53) pratybose dalyvavo kaip 8 karo laivų junginio vadavietė. Kmdr. Andrius Širvys vadovauja Baltijos šalių karinių laivų junginiui BALTRON, prie kurio pratybų metu taip pat buvo prijungti Vokietijos ir Lenkijos kariniai laivai (iš viso 8 laivai). Patrulinis laivas „Aukštaitis“ (P14) pratybose buvo priskirtas ir veikė Danijos vadovaujamo štabo kovinių laivų grupėje.

„Pratybos  BALTOPS 2020  mums buvo paskutinis akordas prieš pradedant budėjimą NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų I grupėje. Esu įsitikinęs, kad po pratybų esame pasiruošę vykdyti šią NATO užduotį“, – teigė kmdr. A. Venckūnas.

KJP karininko teigimu, BALTOPS serijos pratybos ir jų sąjungininkų dalyvavimas jose yra vienas esminių atgrasymo ir saugumo užtikrinimo Baltijos jūroje elementų. Planuojant šių metų pratybas buvo susidurta ir su pasikeitusia aplinkos situacija – koronaviruso pandemija.

„Taip, pratybos šiais metais dėl COVID-19 situacijos buvo kitokios. Vykdant planavimo procesą reikėjo ypatingai, greitai ir efektyviai adaptuoti planavimo renginius. Ir tas faktas, kad pratybos vyksta, įrodo, kad Lietuvos kariuomenės  Karinių jūrų pajėgų komanda, kuri buvo atsakinga už pratybų priešmininės kovos dalies suplanavimą ir vykdymą,  su savo užduotimi susitvarkė labai gerai. Vadovauti užduoties vykdymui taktinei laivų grupei nėra nauja užduotis Lietuvos Karinėms jūrų pajėgoms, tačiau pratybose  BALTOPS 2020 ir bendradarbiavimo su NATO pajėgomis (angl. Naval Striking and Support Forces NATO, STRIKFORNATO) kontekste tokią užduotį gavome pirmą kartą, o tai dar kartą parodo, kad sąjungininkai mumis pasitiki ir vertina mūsų žinias, indėlį ir pajėgumus“, – apie pratybas ir jų svarbą  pasakojo kmdr. A. Venckūnas.

Dėl COVID-19 prevencijos, pirmą kartą visi pratybų manevrai vyko vien jūroje, o jiems buvo vadovaujama iš sausumos karinių vadaviečių Europos valstybėse. Šiemet kariai taip pat nesitreniravo išsilaipinti sąjungininkų paplūdimiuose, nebuvo vykdomi karių mainai laivuose. Tai leido padaliniams sustiprinti daugiašalį operatyvinį bendradarbiavimą tuo pačiu užtikrinant, kad laivų įgulos išliktų sveikos ir pasirengusios užtikrinti nuolatinį regiono saugumą.

Tarptautinės pratybos BALTOPS, kurioms vadovauja JAV karinis jūrų laivynas, organizuojamos nuo 1972 metų.  Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos jose dalyvauja nuo 1993 metų. Per šį laikotarpį Lietuva svariai prisidėjo prie šių tarptautinių pratybų, skirdama karinius laivus, Lietuvos karininkai vadovauja laivų grupėms ar kitais būdais prisidėdama prie regioninio saugumo: pavyzdžiui, tarptautinių pratybų pradžios organizacija krante (2018 m. Klaipėdoje) ar jūrų desanto išsilaipinimo į krantą operacijos Lietuvos pakrantėje (Nemirsetoje 2011 m., 2018 m. ir 2019 m.).

Karinių jūrų pajėgų štabo CKB specialistės vyr. jūr. Akvilės Bertulės pranešimas.

Tarptautinių pratybų BALTOPS 2020 dalyvių nuotraukos.

Šaltinis: KAM