Šoka blusos ir prūsokai aplink Žalią tiltą,
Garbina ant jo balvonus sovietų suvilktus.
Ką daryti, kaip tvarkytis, kad jie nenugriūtų,
Slapčia žvilgčioja į Rytus: ar gabent į Grūtą?
•••
Kalambūru įvertinau padėtį, kad visiems būtų aišku, kas dedasi neva nepriklausomoje Lietuvoje. Anot žemaičio, pjaukit su peile, durkit su videlče, nebegaliu Lietuvos nepriklausoma vadinti, nes, jei nuo SSRS nebepriklausome, tai nuo jos paveldo priklausomybė akivaizdi.
Ir kokių tik „išminties“ perliukų tenka išgirsti. Antai Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius siūlo, kad skulptūrų teisinės apsaugos panaikinimo reikalą turi spręsti specialistai, Seimo ir Socialdemokratų partijos vicepirmininkas Gediminas Kirkilas siūlo paskelbti mieste normalų referendumą. O čia jau, referendumui skyrus lėšas, įkinkius Vaigausko Vyriausiąją rinkimų komisiją, būtų tikras šokis aplink pabrangusias skulptūras.
Ko norėt iš neišprususio kaimiečio ar miestelėno, jei mokslinčiai, pripažinti politikai, aukšti pareigūnai sovietiniu tvaiku raugėja. Antai šokėjai iš Nekilnojamojo turto paveldo vertinimo tarybos Vincas Brezgys, Marija Drėmaitė, Nijolė Kazakevičiūtė, Dalia Klajumienė, Gintautas Rackevičius, Gintautas Sliesoriūnas, Nijolė Tumėnienė sutartinai nusprendė, kad balvonų negalima liesti. Gal teisūs, - arba balvonai, arba taryba turi patys subyrėti.
Padliecais komisijos narių nevadinu ir net nesmerkiu, kaip ir dėl rimtos ligos ar iš pasileidimo įgytos priklausomybės nesmerkiame ligonio. Ligonį nuo ligų gydo, nuo priklausomybių – taip pat. Praėjo ketvirtis amžiaus nuo SSRS griūties, o sąmonė nepasikeitė, ar ji beviltiška? Deja, vaistai užnuodytai sąmonei gydyti neišrasti. Reikia apšvietimo, kad nušvistų.
Gavėnia. Pasimelskime už jų sąmonės nušvitimą, išsivadavimą nuo beviltiškos priklausomybės, ir...
Ir išsirinkime neteistą dėl nusikalstamos veikos sostinės šeimininką.