Merz apie Ukrainą: teritorijų klausimas ir kelias į Europos Sąjungą

Vokietijos kancleris Friedrich Merz viešai pripažino scenarijų, pagal kurį Ukrainai ateityje gali tekti susidurti su itin skausminga politine realybe – galimu dalies teritorijos praradimu po būsimo susitarimo su Rusija.

Kalbėdamas su mokiniais Marsberge, F. Merz pareiškė, kad greitas Ukrainos stojimas į Europos Sąjungą nėra realus. Pasak jo, Ukrainos prezidento Vladimiro Zelenskio minėtas 2027 metų terminas neveiks, o net 2028 metai, kanclerio vertinimu, nėra realistiška data.

F. Merz pabrėžė, kad Europos Sąjunga negali priimti į savo sudėtį šalies, kuri yra kare. Tačiau kartu jis perspėjo, kad Ukraina negali būti politiškai izoliuota ir palikta be aiškios europinės perspektyvos.

Vokietijos kancleris tiesiogiai susiejo galimą būsimą taikos susitarimą su Ukrainos keliu į Europos Sąjungą.

„Kažkuriuo momentu Ukraina pasirašys paliaubų susitarimą. Ir kažkuriuo momentu, tikiuosi, bus sudaryta taikos sutartis su Rusija. Tada gali paaiškėti, kad dalis Ukrainos teritorijos nebebus ukrainietiška“, – sakė F. Merz.

Pasak jo, jeigu V. Zelenskiui tektų tokį sprendimą aiškinti savo visuomenei ir siekti daugumos palaikymo, kartu jis turėtų galėti pasakyti ukrainiečiams, kad atvėrė jiems kelią į Europą.

F. Merz siūlo ne greitą narystę, o laipsnišką Ukrainos įtraukimą į Europos Sąjungos institucijas. Viena iš minėtų idėjų – leisti Ukrainos atstovams dalyvauti Europos Sąjungos institucijų darbe be balsavimo teisės. Kanclerio teigimu, Europos Sąjunga turi pasiūlyti Ukrainai tokius žingsnius, kurie būtų patikimi, negrįžtami ir galiausiai vestų į visavertę narystę.

Į šiuos pareiškimus jau sureagavo Ukrainos Aukščiausiosios Rados narė Larysa Belozir.

Ji pareiškė, kad teritorijų atsisakymas netelpa į Ukrainos Konstitucijos rėmus. Pasak parlamentarės, Ukrainos Konstitucija negali būti keičiama karo padėties metu, todėl referendumas dėl teritorinių nuolaidų, jos vertinimu, būtų neįmanomas.

„Kad būtų galima atiduoti teritoriją, to net nėra mūsų Konstitucijoje, o norint pakeisti Konstituciją, mes negalime jos keisti karo padėties metu. Tai yra aklavietė“, – sakė L. Belozir.

Ji taip pat pripažino, kad jeigu toks klausimas vis dėlto būtų keliamas, atsakomybė galėtų būti perkelta Aukščiausiajai Radai. Tačiau, pasak parlamentarės, daug deputatų nėra pasirengę prisiimti tokios politinės atsakomybės.

L. Belozir teigimu, dalis parlamentarų norėtų atsisakyti mandatų, jeigu jiems tektų balsuoti dėl taikos sutarties, susijusios su teritorijų praradimu.

Taip Ukrainos klausimas dar kartą parodė pagrindinę Vakarų dilemą: Kijevui žadamas kelias į Europą, tačiau politinė šio kelio kaina gali būti daug sunkesnė, negu iki šiol buvo viešai pripažįstama.

Ekspertai.eu primena, kad Ukraina šiuo metu kovoja ne tik už savo, bet ir už viso civilizuoto ir demokratinio pasaulio laisvę bei nepriklausomybę.

Lietuvos politikos lyderiai yra ne kartą informavę, kad mus tenkina tik pergalė fronto linijoje Ukrainos teritorijoje, o Ukrainos sienos privalo būti atstatytos tokios, kokios buvo 1991 metais.

Šaltinis: reuters.com

Susiję:

Nausėdos Budrys Kijeve patvirtino, kad jokio kito plano nėra, išskyrus planą A