Bosnija ir Hercegovina (Bosna i Hercegovina), sudaryta iš trijų autonominių regionų (Bosnijos ir Hercegovinos federacija, Serbų respublikos ir Brčko apygardos), pateikė paraišką stoti į ES.
Pasak ES patikėtinės užsienio reikalams Federikos Mogerini (Federica Mogherini), kai pačios ES egzistavimas pakibo ore, Europos šalių noras prisijungti prie ES „primena mums visiems, kaip mums pasisekė, kad galime gyventi žemyne, kuris turi galimybę atnešti taiką“.
2016 m. sausio mėnesį buvo suderinta paraiškos pateikimo data. Šalies prezidiumo vadovas Draganas Čovičius (Dragan Čović) šį įvykį pavadino „istoriniu šansu“.
Nuo 2008 m. Bosnija ir Hercegovina yra asocijuota ES narė. 2015 m. pabaigoje britų leidinys „The Economist“ rašė, kad intensyvėja derybos tarp šios Balkanų valstybės ir ES.
Buvusi Jugoslavijos Respublika Makedonija ir Albanija taip pat yra šalys kandidatės į ES. Serbija, Turkija ir Juodkalnija tęsia derybas, o Kosovas laukia Asociacijos sutarties ratifikavimo.
„Yra kelios priežastys, kodėl Balkanai vis dažniau atkreipia Vakarų sostinių dėmesį. Šiose šalyse auga korupcija, nacionalizmas ir ekstremizmas. Kai kurie musulmonai vyksta į Siriją kariauti už „Daesh“. Kai kuriose Balkanų valstybėse didėja simpatijos Rusijai“, – teigiama The Economist publikacijoje.
Šaltinis: reuters.com
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]