Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas turbūt vienintelis iš aukščiausio ešelono Europos politikų, kuris palaiko Kremliaus poziciją Ukrainos įvykių atžvilgiu. Tačiau opozicija ne tik dėl to, o gal būt iš vis ne dėl to, ketina nuversti dabartinę valdžią sukeldama gatvės revoliuciją. Vengrijoje pakvipo paraku. Politinis guliašas, kuriame susimaišė valdžia, gatvė ir opozicija, pasiekė per daug aukštą temperatūrą. Taip pat akivaizdu, kad abi konfliktuojančios pusės pasiryžusios eiti va-bank, kompromisas jau praktiškai nėra įmanomas. Orbanas, vadovaujantis vyriausybei nuo 2010 m. pasiryžęs ir toliau vykdyti griežtą „tradicinės valstybės atgaivinimo politiką“, kurios koncepcija vis daugiau kelia abejonių europietiškiesiems partneriams ir net gi Vengrijos visuomenei. Per pastaruosius metus Vengrijoje, kuri valdant Orbanui oficialiai prarado respublikos statusą, ypatingai įsitvirtinto valdininkų ir pareigūnų klasė, o vidutinis ir smulkus verslas, įvedus pačius didžiausius Europoje mokesčius, akyse praranda konkurencines galimybes (Vengrijoje pridėtinės vertės mokesčio dydis – 27%).
Didžiuotis Orbanas gali tik santykinai gerai įgyvendinamomis socialinėmis programomis, vykdydamas įsipareigojimus prieš pačius neturtingiausius visuomenės sluoksnius, tačiau lėšų tam lieka vis mažiau. Šių metų pradžioje, kad kažkaip užlipdyti biudžeto skyles, premjeras susitarė su Rusija dėl 10 milijardų kredito. Šių pinigų, greičiausiai, užteks tik iki metų galo, o jau dabar vyriausybė rimtai svarsto galimybę įvesti interneto naudojimo mokestį (apytiksliai 50 euro centų už gigabaitą) ir pilnai nacionalizuoti pensijų sistemą. Būtent bandymas apmokestinti interneto vartotojus iššaukė protesto demonstracijas vykusias lapkričio viduryje, kuriuose skirtingas vertinimais dalyvavo nuo 10 iki 25 tūkstančių žmonių. Šią protesto akciją apžvalgininkai pavadino „maidano“ repeticija, o opozicija pareiškė, kad yra pasiruošusi išplėšti valdžią iš diktatoriaus rankų.
Vengrijos opozicijos lyderis ir buvęs vyriausybės vadovas Ferenc Gyurcsany jau reikalauja išankstinių parlamento rinkimų, vadindamas dabartinę politinę situaciją „tragedija“: „Orbano rėžimas remiasi korupcija. Jei Vengrija toliau skęs korupcijoje, šalis taps beviltiškumo ir bejėgiškumo simboliu. Jei šis rėžimas nebus nuverstas, jis mus palaidos. Parlamentinė demokratija Vengrijoje praktiškai sunaikinta, viskas, kas mums lieka – tai tiesioginė demokratija ir pasipriešinimas“. Apie tai, kad Vengrijoje jaučiama demokratijos krizė, taip pat kalbėjo Europos ministrai, atsakingi už europietiškos teisės suvienodinimą. „Kodėl mes keliame tokius aukštus teisės viršenybės kriterijus šalims kandidatėms, o kai tik šalis įstoja į ES, į tai kažkodėl pradedame žiūrėti pro pirštus“, - kalbėjo Italijos ministras Sandro Gozi atsakingas už ES reikalus.
Europos partnerių pareiškimai, kurie įkvėpė Vengrijos opoziciją, panašu, kad rimtai supykdė Orbaną. Dalyvaudamas renginyje, skirtame šeimyniniam verslui, jis negailėjo kritikos Briuseliui, pabrėždamas, kad „projektui vardu Europos Sąjunga užgeso variklis“, o kontinentui reikia stiprių politinių lyderių.
Šaltinis: rg-rb.de
