Bus minima partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena

Tradiciškai trečiąjį gegužės savaitgalį švenčiant Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, prisimenami partizanų žygdarbiai. Šiemet, gegužės 19 d., sekmadienį, visi kviečiami į Jurbarko rajoną, kuriame vyks pėsčiųjų žygis, skirtas partizanų vado Jono Žemaičio- Vytauto 110-osioms gimimo metinėms minėti.
 
Žygio ilgis 12,5 km Šimkaičių – Girdžių seniūnijose. Prasidės 10 val. nuo Paskynų bendruomenės namų (Paskynų g. 46, Paskynų k., Šimkaičių sen.).
 
Žygio trasa driekiasi Lapgirių mišku iki Vidaujaitės upelio, Pavidaujo mišku iki buvusio atsarginio gen. Jono Žemaičio-Vytauto bunkerio. Nuo čia 1,2 km atstumu, kirtus Vidaujos upelį, Šimkaičių girios pradžioje buvo įrengtas pagrindinis gen. Jono Žemaičio-Vytauto bunkeris, vyriausioji partizanų vadavietė, dar vadinama „prezidentūra“.
 
11. 30 val. prie šios vadavietės – „prezidentūros“ bus paminėtos Jono Žemaičio-Vytauto 110-osios gimimo metinės, pagerbti visi Lietuvos partizanai, aidės atminimo salvės, skambės partizanų dainos.

Bičiuliams – svetingi, neprieteliams – šlapi ir klaidūs – tokie šio žygio dalyvius pasitiksiantys Lapgirių ir  Pavidaujo miškai, Šimkaičių giria. Drėgni, sunkiai praeinami lapuočių miškai, bet rudenį dosnūs grybais ir riešutais, jie tapo antraisiais partizanų namais.

Šimkaičių girios bunkeris buvo paskutinis Jono Žemaičio – Vytauto prieglobstis. Čia partizanų vadas išbuvo nuo 1951 m. gruodžio mėn. iki 1953 m. gegužės 30 d., kuomet bunkeris buvo išduotas, o vadas suimtas įmetus į bunkerį migdomųjų dujų granatą.

Bunkeris vadinamas „prezidentūra“, nes pagal Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos deklaraciją Lietuvai išsikovojus nepriklausomybę Jonas Žemaitis – Vytautas turėjo eiti Lietuvos valstybės Prezidento pareigas iki tol, kol bus surengti visuotiniai demokratiški rinkimai. 2009 m. Seimas pripažino, kad nuo 1949 m. vasario 16 d. iki mirties 1954 m. lapkričio 26 d. Jonas Žemaitis buvo kovojančios prieš okupaciją Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Respublikos Prezidento pareigas.

Paskutinis ketvirtojo Lietuvos Prezidento būstas buvo ankštas (2m x 3m x 1,8 m), nešildomas, įrengtas palei tuomet ėjusį miško keliuką. Kaip pasakoja ilgametis bunkerio prižiūrėtojas Antanas Puišys, iškastas žemes vyrai nešdavę apie tris kilometrus ir supildavę į patikimų ūkininkų laukus. Antano tėvo užduotis buvo kasdien porą kartų pravažiuoti tuo miško keliuku, kad dulkės nugultų ant bunkerio angą saugančios eglutės, o nereikalingi pėdsakai prapultų po vežimo ratais.

Atsarginis bunkeris buvo paruoštas visai netoli, už gero kilometro, šiuo metu toje vietoje pastatytas kryžius.

„Prezidentūrą“ Šimkaičių miške 1992 m. surado du patriotiškai nusiteikę Girdžių gyventojai –Vytautas Mačiulis ir Vytautas Lekutis, o 1995 m. bunkeris atkurtas ir prie jo pastatytas paminklinis akmuo. 2005 m. vadavietė paskelbta valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.

Kasmet prie Prezidento generolo Jono Žemaičio-Vytauto vadavietės vyksta įvairūs renginiai, susitikimai, gegužės mėnesį – tradicinis Jurbarko raj. Šimkaičių Jono Žemaičio pagrindinės mokyklos bendruomenės organizuojamas bėgimas, o rugpjūčio 23 d. minima Baltijos kelio ir Juodojo kaspino diena.

1940–1953 metų laikotarpiu, antrosios sovietinės okupacijos metais, Lietuva skaudžiai išgyveno priespaudą. Daugelio širdyse ruseno nepriklausomybės viltis. Jauni vyrai, tikėdami laisvės idėja, išėjo į miškus ir pradėjo partizaninį karą. Rezistencinis pasipriešinimas paliko Tauragės krašto istorijoje gilią žymę. Čia veikė viena gyvybingiausių Lydžio-Aukuro, Butigeidžio rinktinė, Kęstučio apygardos branduolys, kraują liejo partizanai Aleksas Miliulis-Algimantas, Vytautas Gužas-Mindaugas, Juozas Kasperavičius-Visvydas, Leonas Laurinskas-Liūtas ir kiti jų bendražygiai. Paskutiniai Kęstučio apygardos partizanai žuvo 1959 m.

Šaltinis: KAM