|
Garbaus 95 metų buvęs kancleris socialdemokratų partijoje H.Schmidtas vis dar yra gerbiamas ir mėgaujasi autoritetu. Kitas kairysis G.Gizis turi panašią asmeninę poziciją, kuri suformuota Bundestago kairėje. Ji atitinka Kremliaus liniją taip, kad kelia kai kurių minčių apie galimą bendradarbiavimą. Sakykim, kaip “Gazprome” Šrioderis. Būtų įdomu sužinoti, ką mano apie Rusijos imperijos agresiją Ukrainoje kiti Bundestago nariai.
Vis labiau ryškėja, kad V.Janukovyčiaus režimo grimasos gan panašios į Rusijos imperijos valdymo stilių. Korupcija, šantažu ir prievarta pagrįsti santykiai padėjo elitui sukaupti protu sunkiai suvokiamus turtus ir vienoje, ir kitoje šalyje. Gal būtent todėl Kremliaus propagandistų taip aistringai ginamas V.Janukovičius ir jo aplinka. Kai pradėta domėtis kiek milijardų dolerių Rusijos veikėjai vien tik šiais metais suspėjo suslėpti užsienio bankuose, tai skaičiai išties stebinantys. Vien tik per kovo mėnesį skaičiuojamos išgabentos iš šalies sumos sudaro apie 35 mlrd dolerių. Ne visi V.Janukovyčiaus aplinkos politikai suspėjo viską suspėti. Kai kas griuvo iš auksu ir doleriais prikimštų seifų. Gal kai kas tikėjosi klano galia valdyti dar ilgus metus. Išgabentų ir “užšaldytų” indėlių sumos vis dar tikslinamos. Jų dydžiai įspūdingai auga. Sužinomi “tituškų” ir Maidano snaiperių užsakovai, žurnalistų skriaudėjai ir kitkas. O juk už nusikaltimus turi būti pareikalauta teisminė atsakomybė. Stekentos ukrainiečių ir rusų tautos turi teisę pateikti didžiules sąskaitas. Ir jos ateityje bus pateiktos. Net ir Putino aplinkos “tūzams” jos gali mažos nepasirodyti.
Neatmestina, kad Krymas gali ateityje tapti pasipriešinimo Rusijos imperijai simboliu. Jei žvelgti į pusiasalio istoriją, tai ji ne tik labai įdomi, bet ir perspėjanti apie tai, ką gali padaryti okupacinis režimas su vietinių gyventojų atskiromis tautinėmis grupėmis. Krymas pagal carinės Rusijos ir Turkijos sutartį turėjo teisę į neutralumą. Rusija tą sutartį sulaužė, o Kryme gyvenusius totorius beveik totaliai išnaikino arba privertė bėgti į kitas šalis. Antrą kartą Krymo totoriai buvo išvežti po Antrojo pasaulinio karo jau sovietinio režimo. Jie visi nenusižudė, kaip Masado vadovaujami žydai – sikarijai ir net sugebėjo po Sojūzo subyrėjimo išsikovoti teisę grįžti į savo istorinę tėvynę. Būtų labai liūdna, kad ši V.Putino režimo įvykdyta okupacija galutinai paskandintų Krymo totorių viltis puoselėti savo tautos kalbą ir kultūrą kartu su kitomis Ukrainoje gyvenančiais ukrainiečiais bei kitų tautų bendrijomis.
Prisiminimai apie imperijų vykdytus Pasaulio padalinimus lietuviams yra ypač skaudūs. Tai vyko dviejų imperijų – fašistinės ir stalininės slaptame suokalbyje abipusiu pritarimu. Esame Europos Sąjungos nariai. Tikėtis, kad demokratinės šalys bandys pratęsti slaptų suokalbių istoriją, nėra jokios logikos. Kremlius lieka gan vienišas, vis labiau pats save izoliuoja ir jam belieka tik sava žiniasklaida, kuri nuolat demagoginiais ir melo išpuoliais kursto rusų tautą prieš kitas tautas. Ta nyki propaganda veikia, tačiau manau, kad nepaliečia sveikų tautos šaknų, kurios po tokios karinės ekspansijos gali dar labiau sutvirtėti.
Vis sunkiau mūsų žiniasklaidai rasti Pasaulio kairiojoje spaudoje V.Putino agresiją pateisinančius rašinius ir vis daugiau žinomų rusų pasako savo nuomonę, smerkiančią agresiją prieš kaimyninę Ukrainą. Tai nemaža parama “Pomaidaninei” Ukrainai, kurios vienybė stiprėja ne savaitėmis, o dienomis. Su putiniška Rusija ukrainiečių tauta nebedraugaus niekada. Tenka viltis, kad iš vidaus pūvantis V.Putino režimas sužlugs. Sąlygos tam, silpstant ekonominėms galimybėms ryšium su tokia vykdoma politika, vis ryškėja. Rusijos verslo magnatai gali surasti tokį statytinį, kurio aplinkoje “otkatiniai” atskaitymai bus mažesni ir tokie kariniai vojažai nebus planuojami bei vykdomi. Kol kas jie gelbsti savo milijardus dolerių slėpdami juos užsienio bankuose. Kai kurių lėšos juose jau “užšaldytos”. Nesvarbu ką tokie čiauška į eterį, kaip jiems V.Putino karinės agresijos proveržiai Čečėnijoje, Gruzijoje ar Ukrainoje patinka. Gali būti, kad net visai tokia politika normaliam verslui vystyti nepalanki, tad ir atsakas į ją gali būti adekvatus.
|