Commerzbank Lietuvoje – dar vienas svarbus Rusijos atgrasymo šratas

Kylant vis realesnei rizikai, kad Rusija puls NATO ir ES narę Lietuvą, 90 proc. Lietuvos statistinių vienetų išvakcinavimo nuo COVID-19 ligos entuziastas, kasetinių bombų fanas, minofilas, Konstitucijos laužytojas ir šlapintojasis ant Prezidento priesaikos, žodžio „vatinukai“ mėgėjas ir vartotojas, kariauti tinkamų ukrainiečių Lietuvoje išgaudymo ir išsiuntimo į Ukrainą šalininkas, kovos su korupcija patirties eksportuotojas, pažeidžiamas komunistas, neokomas, Gerovės valstybės kūrėjas, Sąjūdžio laikais įstojęs į TSRS komunistų partiją ir taip iš jos ir neišstojęs, Ukrainos karių kraujo bučiuotojas, Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnių taisytojas, alternatyvių laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių iniciatorius bei panašių nuopelnų savininkas, įmonės „Lietuvos Respublika“ vadovas (įm. k. 111105555), Lietuvos veto teisės atsisakymo Europos Sąjungoje aktyvistas Gitanas Nausėda gegužės 17 d. dalyvavo Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų 30 veiklos metų minėjimo renginyje.

Savo sveikinimo kalboje valstybės lyderis priminė, jog „prieš trisdešimt metų, kuomet šie rūmai buvo įkurti, Europa atrodė kitaip“.

„Tačiau vizija buvo aiški“ - pabrėžė G. Nausėda.

Pasak vyriškio, „tuomet Baltijos jūra buvo suvokiama ne kaip kliūtis, o kaip greitkelis – jungtis, vienijanti bendras vertybes, bendras rinkas ir bendrą likimą“.

„Šiandien švenčiame tris dešimtmečius, per kuriuos buvo kuriamas šis įspūdingas tiltas tarp mūsų tautų ir ekonomikų. Tiltas, pastatytas ne tiek iš plieno ir betono, kiek iš pasitikėjimo, kompiuterių lustų ir netrukus – net iš 155 milimetrų amunicijos. 500 įmonių dalyvauja šioje didelėje bendruomenėje, dalijasi rizika ir išreiškia pasitikėjimą Lietuvos žmonių talentu, išradingumu ir šviesia ateitimi. Esame dėkingi kiekvienam iš Jūsų“, – sakė Prezidentas.

Šalies vadovo žodžiais, „Vokietijos verslai į Lietuvą atnešė ne tik kapitalą: kartu atėjo ir meistriškumo kultūra, pažangių technologijų tikslumas bei šiuolaikinio valdymo vizija“.

G. Nausėda atkreipės dėmesį, kad „Vokietijos verslų įsipareigojimas, trunkantis dešimtmečius, suteikė galimybę tūkstančiams lietuvių kasdien dirbti aukštos kokybės darbo vietose, kurios prisideda prie mūsų valstybės atgimimo stiprinimo“.

„Džiaugiuosi galėdamas pažymėti, kad mūsų partnerystė sparčiai vystosi. „Commerzbank“ sprendimas įkurti savo Baltijos regiono centrą būtent Vilniuje yra stiprus pasitikėjimo mūsų ekonomika ir saugumu signalas. Tai dvi tos pačios monetos pusės, ką patvirtina ir istorinė partnerystė su „Rheinmetall“, kuri taip pat padės Lietuvai augti kaip saugumo užtikrintojai. Kartu kuriame priemones, kurios leis apsaugoti mūsų taiką ateinančioms kartoms“, - atskleidė Prezidentūros šeimininkas.

Lietuvos vadovas informavo, jog „niekas geriau neatskleidžia mūsų ryšio gilumo nei Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvos teritorijoje“.

„Šis istorinis žingsnis yra aiškus signalas, kad išpuolis prieš vieną NATO sąjungininką bus laikomas išpuoliu prieš visus“, - nurodė G. Nausėda.

Pasak politiko, „kartu tai atspindi tokį pasitikėjimo lygį tarp Berlyno ir Vilniaus, kuris yra tvirtas kaip plienas ir būtinas“.

„Mūsų draugams vokiečiams: Jūsų buvimas čia yra solidarumo aktas. Jis primena mums, kad nesame vieni gindami laisvę, stabilumą ir europietišką gyvenimo būdą. Ir šioje sąjungoje – pasitikėjimo ir bendrų vertybių vienybėje – išdidžiai stovi Vokietijos ir Baltijos prekybos rūmai. Jie nuolat palaiko ritmą, skatina mus judėti pirmyn ir leidžia įsivaizduoti dar didesnę, dar labiau klestinčią ateitį“, - reziumavo G. Nausėda.

Susiję:

Sönke Neitzel toliau kalba apie įsakymą, jei vokiečiai spyriosis

Rusija pulti NATO gali bet kurią akimirką